Kas yra gražus veidas?  21 

starpulse.com nuotr.

Moterys, ar norite šiandien būti panašios į Moną Lizą ar Miloso Venerą? Vargu bau, nebent norite būti palaikytos kaimietėmis ar turinčiomis problemų su sveika mityba… O juk buvo laikai, kai moterys duso iš pavydo, o vyrai dėl jų kovėsi špagomis ir keldavo karus. Vyrai, ar teko matyti Kazanovos portretrą? Vargu bau, ar jį pakviestų į Čipendeilų atrankinį konkursą. O juk buvo laikai, kai moterys vien nuo jo antakių krustelėjimo alpdavo, o vyrai niršdavo jo kompanijoje.

Šiais laikais, kai mes matome gražų veidą, mes pripažįstame, kad tai gražu, tačiau tik nedaugelis iš mūsų galėtų visiškai sutikti su kito nuomone, kas iš tikrųjų yra grožis. Ar tai matematinių kampų, atstumų ir proporcijų visuma, kuri padaro vieną veidą gražesniu už kitą? O gal vis dėlto gražus veidas yra tarsi meno kūrinys – skonio, nuomonės bei kultūros reikalas?

Šie klausimai jaudino dar graikų filosofus, gyvenusius prieš 2500 metų, tais laikais, kai Elenos veidas puošė kiekvieno laivo priekį, o vos prieš 10 metų princesės Dianos veidas puikavosi beveik visuose pasaulio žurnalų viršeliuose. Jau senovės graikai turėjo vyrų ir moterų grožio idealą – bent jau sprendžiant iš jų statulų. Tiesą sakant, tais laikais vyriško veido grožis buvo laikomas ne itin svarbiu faktoriumi, nes jo patrauklumą apspręsdavo fizinė jėga bei socialinė padėtis. Dabar žinoma, kad ir matriarchatinėse bendruomenėse, kuriose ekonominė valdžia priklausė moterims, jų vyrai labiau rūpindavosi savo grožiu bei papuošalais, atlikdami įprastas silpnosios lyties funkcijas.

Grožio sąmprata per amžius kito, ir niekada neatitiko vieno idealo. Gėtės Fauste aprašytas epizodas, kai iš praeities iškviesta Diana, mitologinė gražuolė, sukelia Fausto amžininkių juoką ir patyčias dėl savo išvaizdos ir proporcijų. Įvertinant per visus amžius vyravusius moterų gražuolių idealus, vargu ar kuri nors iš jų galėtų patekti ant šiuolaikinių madų žurnalų viršelių.
Dar pereitame šimtmetyje labiausiai paplitusi grožio teorija rėmėsi tuo, kad iš kelių vidutinių veidų bruožų galima sukurti gražų veidą. 1878 metais anglų genetikas Francis Galtonas, darydamas bandymus su keičiamomis fotografijų dalimis, patvirtino išvadą, kad komponuoti veidai yra gražesni negu juos sudarančių individų. Vėliau šis principas buvo pradėtas naudoti reklaminėse nuotraukose.