• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Liūdesys ir šventės

2008-12-10 00:00:00

Liūdesys ir šventės
Tapati.lt, "Gamma" nuotr.

Šv. Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai daugeliui yra labiausiai laukiamos ir maloniausios metų šventės. Deja, kai kurioms iš jūsų šventės ar netgi paprasčiausi savaitgaliai galbūt tampa vienatvės, tuštumos ar kančios dienomis. Sustojusios sukęsi savaitės rutinoje, liovusios skubėję, atsiduriate akistatoje su savo gyvenimo realybe. Galbūt ši realybė – tai nevilties ar beprasmybės pinklės, iš kurių nežinia kaip išsivaduoti.

„Nemėgstu švenčių. Aplinkui vien sumaištis ir triukšmas, o viduje taip nyku. Savaitgaliai, o juo labiau šventės, atneša tik liūdesį. Darbo dienos – daug geriau. Dirbi sau ir nieko daugiau negalvoji. Pasineri į problemas, užsimiršti, galų gale žinai, kad esi kažkam reikalinga. Kai ateina šventės – ateina nykuma“.

„Kodėl kiti turi šeimą, draugus, o aš niekam nerūpiu, manęs niekas neprisimena ne tik per Naujuosius, bet net ir per gimtadienį. Kodėl aš neturiu artimųjų, kodėl manęs niekas nemyli?“
„Ir vėl visi linksminsis, bus drauge, dainuos, šaudys petardas, o aš būsiu tokia vieniša. Kodėl aš tokia? Kodėl ne tokia kaip visi? Nekenčiu vienatvės!“

Nepasitikėdamos savimi ar bijodamos būti nesuprastos, atstumtos užsisklendžiame savyje, sukuriame sieną tarp savęs ir aplinkos, o tada imame nekęsti savęs, kad esame baugščios atsiskyrėlės. Ilgiau trunkanti vienatvė, izoliacija ar nesugebėjimas sukurti artimą, šiltą ryšį su kitais stumia į neviltį, skatina neapykantą aplinkai, o labiausiai – pačiai sau. Pamažu užplūsta bejėgiškumas ir apatija ir nepastebimai, bet užtikrintai imama grimzti į depresijos liūną. Jei tai tęsiasi ilgiau – ne tik savaitgaliai ir šventės, bet ir visas gyvenimas apskritai, gali tapti nemielas.

Ką daryti? Kaip išsivaduoti iš šių šalčio, vienatvės, skausmo ir nevilties pinklių? Visų pirma turite suvokti, kad jūs esate atsakinga už savo gyvenimo kokybę. Nors ir kaip norėtųsi kartais turėti stebuklingą lazdelę, tačiau be mūsų pačių pastangų gyvenimas nepasikeis.

 
Taigi dabar drauge patyrinėkime – galbūt kai kas iš toliau išvardytų dalykų tinka ir jums.
 
1. „Ne!“ perfekcionizmui Jei esate linkusi nuolat save analizuoti, galbūt nejučia tapote „tyrinėtoja  perfekcionistė“.
 
Nuolat būdama tarp žmonių tyrinėjate save lyg per padidinamąjį stiklą ir mintyse sau komentuojate, kad esate per daug susikausčiusi, per mažai kalbate, nemokate juokauti, o gal per daug kalbate ir t. t. Galbūt pastebite savyje tiek daug dalykų, už ką kiti galėtų jūsų nemėgti, jog net skradžiai žemę norėtųsi prasmegti. Žinoma, tuomet nesunku padaryti išvadą, kad geriausia užsidaryti namie – bus mažiau streso. Bet gal ir likusi namie, jei tik turite laisvo laiko (o jo daugiausia savaitgaliais ir per šventes), nuolat priekabiai knaisiojatės savyje ir kasdien randate kokį šimtą dalykų, dėl kurių galėtumėte save „pagraužti“. Kritikuodama save pamažu imate savęs vis labiau nekęsti.

Jei esate linkusi smerkti ir bausti save už suklydimus (galbūt netgi neleisdama sau kažkokių geresnių dalykų ar pasilinksminimų) – nustokite vaidinusi Dievą pati sau. Suvokite, kad mes visi klystame ir turime mokytis iš savo klaidų, bet neturime savęs bausti. Turime suvokti klaidų prasmę, atrasti tikrąją tiesą, kad galėtume pasukti tobulėjimo keliu. Darykite tai, kas jums atrodo teisinga, o bausmės už klaidas misiją palikite Dievui. Jei esate perfekcionistė ir keliate
sau nerealistiškus lūkesčius, turite suvokti, kad niekas nėra tobulas ir sumažinti savo perdėtus lūkesčius tiek  iš savęs pačios, tiek iš kitų. Pamatysite, kaip jums taps lengviau ir maloniau bendrauti.


2. Pakeiskite bendravimo mintyse su savimi būdą. Jūs juk esate savo proto šeimininkė, o ne protas jūsų valdytojas.
 
Jei pasuksite savo dėmesio rodyklę 180° kampu ir nukreipsite jį į teigiamas savo asmenybės ir savo gyvenimo puses – jūsų nuotaika palengva ims gerėti. Tik jau nesakykite, kad neturite nė vienos geros savybės ir jūsų gyvenime nėra absoliučiai nieko, kuo galėtumėte džiaugtis. Tai melas. Liaukitės apgaudinėti save ir ieškoti įvairių pasiteisinimų. Tiesiog kiekvieną kartą, kai pajusite, jog nejučiomis, iš seno įpročio įjungėte savo neigiamo mąstymo programą, perjunkite ją kita kryptimi. Išmokite kasdien pasidžiaugti nauja diena, jos teikiamomis naujomis galimybėmis ir kiekvienu, net ir mažiausiu savo geru darbu. Nubudusi iš ryto pasimėgaukite puodeliu arbatos ir tekančia saule, o vakare pasidžiaukite, kad diena praėjo be nelaimių, prisiminkite, ką gero nuveikėte, kokią draugę pakalbinote, kam nusišypsojote.
 

3. Bendraudamos atsisakykite psichologinių gynybų.
 
Asmenys, linkę į liūdesį, prislėgtą nuotaiką ar apatiją dažnai bijo artimų ryšių, nes bijo būti nesuprasti, atstumti, todėl išsivysto psichologinius gynybinius būdus, padedančius išlaikyti atstumą.

• Vienas iš tokių psichologinės gynybos būdų yra poreikio kažkam priklausyti, patirti artimą ryšį su kitais neigimas. Pastebėkite, ar kartais nesakote sau: „man nereikia žmonių, kuriems galėčiau paverkti ant peties“, ar nemėginate įtikinti savęs: „ne, aš neturiu tokio poreikio, aš stipri“. Galbūt neigdama artimų ryšių ir priklausomybės poreikį netgi prisiimate
„superherojaus“ vaidmenį: kitų užtarėjos, išklausytojos, gynėjos ir globėjos, gal siekiate daryti visiems gera, rūpinatės kitais, bet pati neprisileidžiate žmonių arčiau savęs, nesidalijate savo jausmais ir išgyvenimais. Taip jūs, nors ir bendraujate, nors galite pasijausti reikšminga, bet nepatiriate tikro artumo, šilumos ir bendrumo jausmo.

• Jei neigėte poreikį priklausyti, galbūt jūs taip pat esate linkusi neigti ir savo nerimą bei pyktį dėl to, kad šis poreikis nebuvo patenkintas. Tai dar vienas psichologinės gynybos būdas, padedantis išlaikyti „saugų“ atstumą nuo kitų. Neigdama ir užgniauždama savyje nemalonius jausmus jūs perkeliate juos į savo kūną, dėl to gali išsivystyti galvos svaigimas ar skausmas ir įvairūs kiti fiziniai negalavimai. Užgniauždama jausmus jūs didelę dalį savo energijos panaudojate šiems jausmams išlaikyti savo viduje, todėl nebelieka jėgų veiklai, gyvenimo džiaugsmui. Jūsų jėgos gali taip išsekti, kad taps sunku atlikti netgi paprasčiausius buities darbus. Netekus jėgų jums gali būti sunkiau kontroliuoti savo nuotaikas ir jūsų užspaustas pyktis gali „sprogti“ ant kitų, visai nekaltų žmonių – vaikų ar kolegų.

• Dar vienas psichologinės gynybos būdas, kuriuo nesąmoningai stengiamasi išlaikyti atstumą nuo žmonių, su kuriais bendraujama, yra atsakomybės ar kaltės prisiėmimas už dalykus, kurių iš tikrųjų neįmanoma kontroliuoti. Pavyzdžiui, dėl skausmingai išgyvenamo skriaudos ar menkavertiškumo jausmo ir noro jaustis reikšmingai galite klaidingai įsivaizduoti, kad kažkokiu būdu nulėmėte kito žmogaus ar žmonių grupės elgesį. Juk mažiau skausminga jaustis atsakingai už nemalonų įvykį, jaustis kaltai, t. y. turinčiai kokios nors įtakos aplinkai, negu suvokti, kad buvai bejėgė, pažeminta, nesvarbi ar pamiršta. Kartą mergina tvirtino: „aš pati kalta, kad vaikinas mane paliko. Tai aš jį supažindinau su savo drauge, su kuria jis pradėjo meilės romaną“. Tiesiog šiai merginai buvo labai skausminga pripažinti, kad ji atsidūrė situacijoje, kurioje pasijuto įskaudinta, visiška bejėgė, situacijoje, kurioje nieko negalėjo pakeisti.

• Iš baimės būti nesuprastos ir atstumtos taip pat nesąmoningai galime būti linkusios projektuoti savo jausmus į kitus ir mąstyti, kad „ne aš“, o „kiti“ nenori prisileisti arčiau savęs, kad „ne aš pykstu ant kitų“, o „kiti dėl kažko yra nepalankiai nusiteikę“. Pavyzdžiui, nežinodama, ką kiti mąsto apie jus ir baimindamasi atstūmimo, jūs galite galvoti: „jie manęs nesupranta ir turbūt nemėgsta. Jie neprieina prie manęs – turbūt nori mane pažeminti, parodyti, kad aš jiems nesvarbi. Na ir nereikia“. Toks projekcinis mąstymas gali paskatinti ir klaidingą, kitus atstumiantį elgesį: „jei jau taip, tai praeisiu pro šalį lyg jų nepažinčiau“.

• Meilės tikrinimas – dar vienas psichologinės gynybos būdas, padedantis išlaikyti atstumą. Nesijausdamos saugiai ir įvairiai tikrindamos, ar tikrai esate mylimos, kartais galite būti linkusios kelti nepagrįstus reikalavimus, netgi elgtis nemaloniai. „Jei mane myli – vysis mane, bėgs iš paskos, padarys bet ką dėl manęs, šoks nors ir į ugnį“ – gana tipiškas žalingas mąstymo stereotipas. Tokiu būdu atstumiant kitą yra išprovokuojamas atgalinis atstūmimas. Juk kitas žmogus gali pasijusti nemylimas, negerbiamas, išnaudojamas. Būkite sau atvira, įsivardykite būdus, kaip jūs atstumiate kitus, kaip statote gynybos sieną nuo pasaulio. Pripažinkite, kad bijote būti atstumta, ir įveikite šią baimę keisdama savo stereotipinį elgesį. Jūs turite nutraukti užburtą kitų atstūmimo, vedančio į vienatvę, ratą.

4. Išsiveržkite iš užburto rato ir atrasite bendrumą su kitais. Jei bloga nuotaika jus klampina į depresiją, jei aptinkate save mąstančią, kad „gyvenimas yra beprasmiškas, nuobodus, kad aplinkui vieni priešai, o ir jūs pati ne tokia, kokia norėtumėte būti“, todėl nuleidžiate rankas ir nieko nebedarote – sustokite! Bloga savijauta jau ima valdyti jūsų gyvenimą ir jūs atsiduriate užburtame rate: blogai jaučiatės, todėl nedarote to, kas galėtų suteikti pasitenkinimą savimi ar džiaugsmą, o kai nedarote, dar blogiau jaučiatės. Ir taip susipainiojusi
užburtame rate, jūs slystate į pakalnę – tiesiai į depresijos liūną.

Savo jausmus valdyti nelengva, nes jie kyla lyg savaime, tačiau valdyti savo elgesį galime ir privalome. Jei norite išsiveržti iš nemalonios savijautos pinklių, turite daryti tai, dėl ko galėtumėte džiaugtis savimi. Neleiskite blogai savo ar kitų žmonių nuotaikai, nesaugumo jausmui, atstūmimo baimei ar žalingoms psichologinėms gynyboms įsukti jūsų dar vieną užburtą ratą. Jei jūsų gyvenimas buvo lyg klaidingai išmoktas eilėraštis, neprivalote toliau daryti tų pačių klaidų. Įsivardykite sau savo klaidas ir pradėkite iš naujo.

Pirmiausia susidarykite veiksmų planą, kaip jūs norėtumete elgtis, ką turėtumėte padaryti, kad galėtumėte džiaugtis savimi ir savo gyvenimu. Turite sugalvoti sau įvairios naujos veiklos, domėtis, įsitraukti į prasmingų bendruomenių veiklą, rasti galimybių susipažinti su kitais žmonėmis. Suruoškite šventinį stalą ir pasikvieskite draugus, kuriuos seniai
apleidote. Galbūt iš pradžių bus sunku prisiversti visa tai daryti, bet jau po keleto tokių pastangų tikrai pajusite, kad jūsų gyvenimas tapo įdomesnis, prasmingesnis ir džiaugsmingesnis, o ir jūs pati imsite labiau pasitikėti ir didžiuotis savimi. Įgyvendinkite tai – jūs tikrai sugebėsite.
 
 
 
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus