• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Ašaros darbe: verkti draudžiama?

Autorius: Ekonomika.lt
2011-04-14 15:29:00

Ašaros darbe: verkti draudžiama?
123rf.com

Moterys, viešai pravirkdamos,  dažniau nei vyrai kenkia savo karjerai, išsiaiškino Kalifornijos universiteto mokslininkai. Nesvarbu, dėl kokios priežasties moteris verkia – patyrusi stresą ar įskaudinta, tačiau viršininkas visuomet daro tą pačią išvadą: tai bandymas manipuliuoti ir visiškai neprofesionalus elgesys, rašo “Vedomosti“.

2008 metais Hillary Clinton apsiašarojo, sakydama kalbą New Gampshire, ir tuojau pat buvo apkaltinta silpnumu ir mėginimu moteriškai manipuliuoti auditorija. ,,Nejaugi šitaip ji kalbėsis su kitų šalių lyderiais?” – piktinosi tuomet laikraščiai, pranašaudami pergalę rinkimuose Barackui Obamai.

Tuo tarpu amerikiečiai visada atleidžia kongreso pirmininkui Johnesui Baehneriui dėl viešai parodytų ašarų, įžiūrėdami tame nuoširdumo apraišką. Apklausa, kurią atliko britų socialinių problemų tyrimo centras, parodė, kad 90 proc. moterų ir 77 proc. vyrų nesmerkia vyrų ašarų publikos akivaizdoje ir netgi mano, kad tai yra naudinga sveikatai. O medicinos koledžo, veikiančio prie Pensilvanijos universiteto, mokslininkai psichologai išsiaiškino, kad po 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragiškų įvykių į vyrų ašaras Amerikoje pradėta žiūrėti kaip į žmogiškumo požymį, o į moterų ašaras ir toliau žiūrima kaip į mėginimą manipuliuoti.

Sunku įsivaizduoti Rusijoje verkiančius politikus ar verslininkus, sako Igoris Morozovas, Etnologijos ir antropologijos instituto vadovaujantysis mokslinis bendradarbis . Tradicinėje rusų kultūroje vyras – karys. Apsiašaroti, o tuo labiau pravirkti reiškia pažeisti vyriškumo normas, parodyti silpnumą ir bailumą, aiškina jis. Moterims rusiška tradicija nuo senų senovės verkti leido ir netgi kai kuriais atvejais rekomendavo, tačiau šiuolaikinė verslo kultūra niveliavo lyčių skirtumus, tęsia I. Morozovas.

,,Verslas – agresyvi terpė. Ją sukūrė vyrai vyrams ir čia nepriimta rodyti silpnumą”, - sako Juna Skoblikova, konsultacinės bendrovės ,,Green Street” generalinė direktorė.

Rusijos kompanijose dėl nuolatinės kadrų kaitos nesusiformuoja stabilūs kolektyvai ir artimi santykiai tarp žmonių. Tokioje terpėje į ašaras žiūrima kaip į silpnumą ir emocinio nestabilumo pasireiškimą, aiškina I. Morozovas.

Moterų ašaros

Ne taip seniai į konsultacinės firmos ,,Ecopsi consulting” direktorę Mariją Makaruškiną kreipėsi pagalbos didelės kompanijos vadovas. Stiprus iš prigimties žmogus, tačiau nepaisant to supasavo prieš darbuotojų moterų ašaras”, - pasakoja ji. Kartą jis nubraukė premiją nepaslankiai darbuotojai ir ši apsiverkė jo kabinete. Susigraudinęs viršininkas panaikino nuobaudą. Pasirodė, kad pavyzdys buvo užkrečiantis. Kitos darbuotojos irgi ateidavo apsipylusios ašaromis derėtis dėl joms nepalankaus sprendimo. M. Makaruškinai patarus, vadovas moterims pareiškė, kad jų manipuliacijos naudos neatneš ir ant kabineto durų užrašė ,,Verkti draudžiama!”.

Moterų ašaros darbe beveik visuomet liejamos su kokiu nors tikslu – siekiant sukelti gailestį, rasti pateisinimą sau, priversti padaryti nuolaidų ar padidinti atlyginimą, mano J. Skoblikova. Kaip moteris ji puikiai supranta pavaldinių motyvus, tačiau vyrams viršininkams moterų ašaros tik sukelia susierzinimą. ,,Tai tuščiai sugaištas laikas”, – sako Aleksandras Bogza, kompanijos ,,Eurobetonas” generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Izraelio Veicmano mokslinio tiriamojo instituto mokslininkai nustatė, kad vien tik verkiančios moters vaizdas vyrų kraujyje sukelia testosterono – seksualinio aktyvumo ir vyriškos agresijos hormono - lygio sumažėjimą. Dėl to vyras patiria pralaimėjimo ir bejėgiškumo jausmą.

Įveikti sumišimą, atsiradusį dėl moters ašarų darbe, padeda tik humoras, dalijasi patirtimi A. Bogza. Kada ašaros aiškiai naudojamos manipuliacijos tikslais, jis juokaudamas sako:,,Ne ir dar kartą ne! Ašaros nepadės! Geriau išsiaiškinkime situaciją”. Anot jo, jis ne kartą stebėjo mėginimus manipuliuoti ašarų pagalba ir derybų metu: ,,Moteris pradeda verkti – pasirašykite sutartį, kitaip viršininkas mane atleis. Aš visada atsakau: gerai, pasirašysiu, bet tik pagal mano keliamas sąlygas. O kaip kitaip! Šantažas kaip atsakas į šantažą”.

Vyrų ašaros

2011 metais buvusi Amerikos aukščiausios klasės vadybininkė Ennė Crimer išleido knygą ,,Visuomet labai asmeniška: emocijos naujoje darbo vietoje (It’s Always Personal: Emotions in the New Workplace), kur tvirtina: per paskutiniuosius metus darbe verkė 41 proc. Amerikos moterų ir 9 proc. vyrų. Tačiau moterų verksmas labiau įsiminė kolegoms, kadangi moterims ašaros beveik visuomet teka upeliais per skruostus. Tik 27 proc. vyrų plūsta ašaromis, kitiems ištrykšta ašarėlė, vos pastebima kolegoms.

,,Karjeros pradžioje man kartais į akis priplūsdavo ašarų. Būna, kad dirbi, dirbi, o tavęs nevertina ir nepastebi. Buvo apmaudu”, – prisimena A. Bogza.

,,Kartais ir norėtųsi pravirkti, bet ašaros neteka. O norint nuimti stresą geriau supykus išmėtyti popierius ant stalo”, – sako Aleksandras Volkovas, reklamos agentūros ,,Penki veidai”(,,Piat lyc”) generalinis direktorius.

,,Patirdami stresą vyrai yra mažiau linkę lieti ašaras. Jie reaguoja greičiau agresyviai – parausta, juos išberia dėmės, jie rėkia ir keikiasi”, – konstatuoja Jekaterina Lopuchina, nepriklausoma trenerė.

Mūsų agresyviame pasaulyje geriau išsaugoti dvasios ramybę.Verslas reikalauja aiškaus, pamatuoto požiūrio – jokių ašarų ar pykčio, mano Bronislavas Vinogrodskij, savo vardu pavadintos leidyklos savininkas ir žurnalo ,,Cigūn” vyriausiasis redaktorius. Sinologas (kinų kalbos ir kultūros žinovas) reguliariai užsiima rytietiška cigūn praktika, kuri padeda išvengti staigaus emocijų proveržio.

Kada galima verkti

Kai akyse pradeda kauptis ašaros, reikia giliai įkvėpti ir kurį laiką mintyse skaičiuoti, pataria psichologai. ,,Aš vadovaujuosi auksine taisykle:išeinu iš įstaigos ir laukiu, kol praeis pirmoji emocijų banga. Tada giliai įkvepiu ir jaučiu, kaip sugrįžta minties aiškumas”, – pasakoja M. Makaruškina.
Kai mes verkiame, įsibrauname į svetimą asmens erdvę ir pasikėsiname į svetimus jausmus, o tai visuomet erzina neartimus žmones, primena I. Morozovas iš Etnologijos ir antropologijos instituto.

,,Kai užeinu ir matau savo darbuotoją apsipylusį ašaromis, patiriu jausmą, lyg būčiau jį aptikusi su pižama”, – patvirtina J. Skoblikova iš ,,Green Street”.

Jos nuomone, ašaros žmonių akyse leistinos tik dviem atvejais. Pirmasis – tai viešas įžeidimas. ,,Kartą vienas mano darbuotojas visiems girdint įžeidė kolegę merginą, ir ši pravirko. Jo paprašė atsiprašyti, bet jis atsisakė. Man tai buvo paskutinis lašas – aš jį atleidau”, – prisimena ji.

Antrasis atvejis, kada ašaros yra leistinos – tai išsiskyrimas su tau brangiu žmogumi. ,,Aš visų akivaizdoje verkiau, kai mus paliko darbuotoja, kuri su manimi dirbo aštuonerius metus”, – prisimena J. Skoblikova. Aplinkiniai ne tik nepasmerkė šio emocijų protrūkio, bet netgi užjautė. Visais kitais atvejais ašarų negalima pateisinti, reziumuoja ekspertė.
 

 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus