• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Šventųjų Konstantino ir Elenos kurortas: ten, kur nuostabus smėlis, bet pilių nepastatysi

Autorius: Mama.lt
2011-07-11 16:33:00

Šventųjų Konstantino ir Elenos kurortas: ten, kur nuostabus smėlis, bet pilių nepastatysi
Bulgarijoje ne tik salos vadinamos šventųjų vardais. Taip pat čia yra net kurortas (tarp Varnos ir Auksinių kopų, iki abiejų – po maždaug 10 km ), pavadintas šventųjų Konstantino ir Elenos garbei.
 
1897 metais Varnos valdžia nusprendė pradėti naujo kurorto, kaip balneologijos centro, statybą. Turtingi varniečiai suskubo pradėti ten vilų vasaros poilsiui statybas. Kurorto gimimo diena laikoma 1908 metai. Todėl Šventųjų Konstantino ir Elenos kurortas (St Constantine and Elena) – seniausias Bulgarijoje. Pirmasis viešbutis “Rožė” pastatytas 1946 metais, bet iki šiol neišliko. 1964 m. kurortas buvo pervadintas Draugystės vardu, vėliau – vėl grąžintas šventųjų Konstantino ir Elenos vardas, o dabar plačiau žinomas šventojo Konstantino vardu – taip trumpinamas pavadinimas.
 
Kaip ir tikėtasi, naujame kurorte atostogas ėmė leisti ir gydytis Varnos gyventojai: kambariai buvo nuomojami vasaros nameliuose arba vienuolyne. Tačiau žinia apie nuostabų kurortą greitai ėmė plisti ir šalyje, ir už jos ribų.
 
Vėsoko oro nuo jūros ir miškelių derinys sukuria nepakartojamą mikroklimatą. Tai ideali vieta poilsiui ir jauniems žmonėms, ir pagyvenusiems, ir šeimoms.

Pirma, Bulgarijoje minkštas klimatas, todėl galima puikiai pailsėti. Antra, šv.Konstantiną ir Eleną pasaulyje garsina mineraliniai gydomieji šaltiniai, kurių temperatūra pasiekia net iki +42. Jie turtingi jodu, kalciu, sulfatais, magniu, bromu. Čia pilna vandens gydyklų. Trečia - puikus egzotikos ir šiuolaikiškumo derinys.
 
Šv.Konstantino ir Elenos kurortas - nedidelis miestelis (per jį pakrante pereiti galima per 40 min., o toliau prasideda "Sunny Day" kurortas) ir jame gamtos nesunaikinta urbanizacija. Todėl jos turtai čia taip pat padeda prikaupti jėgų. Kurortas labai žalias, jis tarsi vientisas didžiulis parkas, pilnas kiparisų, figų, citrinų, lelijų, aišku, pušų, uosių, ąžuolų, kurie sukuria vėsą ir jaukumą karštomis vasaros dienomis. Vienas malonumas vaikštinėti arba sėdėti po medžiais. Galima atsipalaiduoti ir pailsėti.

Tačiau, aišku, didžiąją atostogų dalį čia visi praleidžia prie Juodosios jūros, kur visi pliažai nemokami. Smulkučiu auksiniu smėliuku nukloti pliažai nuostabūs, bet smėlio pilių nepastatysi.

Kurortas įsikūręs tylioje įlankoje ir todėl čia retai būna vėjuota. Sezono metu – nuo gegužės iki spalio čia būna 1600 saulėtų valandų.
 
Šv.Konstantino ir Elenos kurortas negali pasigirti architektūros ir istoriniais paminklais ar kitomis panašiomis įdomybėmis – jų čia labai mažai. Išlikusi nedidelė varpinė, kurioje ir dabar vyksta pamaldos, iki pusės susmukusi į žemę, kuri priklausė kažkada to paties pavadinimo, kaip ir dabar kurortas, moterų vienuolynui, pastatytam 14-16 a. Yra kelios legendos, kad vienuoliai kažkada bėgo nuo juos persekiojusių turkų ir rado patogią vietą prisiglausti miške. Čia jie prie upelės, iš kurios tekėjo gydantis vanduo, nutarė pastatyti nedidelį vienuolyną. Akmeninė lenta, stovintis priešais altorių, manoma, dengia šventinto vandens šaltinį.

Vienuolynas buvo visiškai sugriautas per turkų–rusų karą 1828-29 metais, paskui buvo atstatytas už Varnos gyventojų suaukotus pinigus. Vėliau vienuolynas kelis kartus buvo rekonstruojamas, bet dabar kiekvienas norintis gali užeiti į jį ir uždegti žvakę. Jame taip pat yra kambariai, kuriuos galima apsigyventi. Kairiau nuo įėjimo į vienuolyną – restoranas “Manastirska izba” rūsyje su puikių vynų kolekcija. Už kelių metrų nuo vienuolyno nedidelėje grotoje yra garsusis šaltinis, iš kurio esą teka gydomasi vanduo.
 
Į pietus nuo Šv. Konstantino ir Elenos kurorto stovi Evksino (Evksinograd ) gubernatoriaus rezidencija, pastatyta Naujojo Baroko stiliumi. Šalia rezidencijos yra nuostabūs sodai, fontanai bei laiptai vedantys žemyn prie paplūdimio. Patekti į rezidenciją nelengva – įleidžiama tik tam tikromis valandomis ir savaitės dienomis. Prieš vykstant reikia pasitikslinti, nes dažnai įėjimas atšaukiamas dėl tam tikrų renginių.

Būtina pamatyti Aladzha vienuolyną.

Kurorte yra 1977 metais įkurtas 9 hektarų Botanikos sodas arba Ekologinis parkas. Jame daugiau nei 250 rūšių augalų. Pavasarį ir vasaros pradžioje čia sužydi irisai - beveik 300 rūšių! Ir aišku Bulgarijos simbolis – virš 32 rūšių rožių. Parke galima pajodinėti, surengti pikniką specialiai tam įrengtose vietose. Kasmet Todoro dieną (šventasis Todoras – žirgų globėjas, tądien minima žirginio sporto diena) puošiami ir pagerbiami žirgai, parke vyksta žirgų pasirodymai.
 
Nepaisant, kad kurortas tylus ir ramus, nes į jį dažniau atvyksta pailsėti nuo miestų triukšmo ir sveikatą pataisyti norintys turistai ir poilsiautojai, jame taip yra kur pasilinksminti. Aišku, čia tokių vietų ne tiek, kiek pavyzdžiui, Auksinėse kopose ar didžiausiame Bulgarijos kurorte "Saulėtas krantas", į kuriuos važiuoja autobusai.
 
Paplūdimiuose galima paplaukioti ant bananų, palakstyti vandens motociklais, paslidinėti ant vandens, aišku, paplaukioti jachtomis, kateriukais, o taip pat užsiimti povandeniniu plaukiojimu. Oi, kur ten ir išvardinsi visas atrakcijas – jų siūloma labai daug. Kurorto paplūdimys palyginti nėra platus (50-80 m), bet įrengtas puikiai. Visi kurorto viešbučiai tupi aukštoje pakrantėje, o į paplūdimį nusileidžiama laiptais. Viešbučių pasirinkimas kurorte didelis – nuo dviejų iki penkių žvaigždučių. Daugelis turi mineralinio vandens baseinus ir SPA centrus.
 
Miestelyje daug kavinukių ir restoranėlių, kuriuose, kaip ir daugelyje Bulgarijos maitinimo įstaigų, galima skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Mielas "Biju" restoranėlis. Išorė atrodo kukliai, gal net nelabai išvaizdus, bet maistas ten skanus ir nebrangus. Tokių patiekalų, kaip musaka, plakija, giuvečas, grįžus iš Bulgarijos pamiršti negalima.

Originaliausias kurorte yra “Koraba Sirius” (“Sirius Ship”) restoranas – 13 a. fregatoje. Patiekalai – daugiausiai iš žuvies. Vienu metu jame telpa vos ne 300 žmonių.

Būtina apsilankyti ir šiek tie paprastesniuose restoranuose “Sedemte Odai” ir “Bolgarska Svatba“ (pastarajame rengiamos garsiosios folklorinės programos). “Frederic Joliot Curie” viešbučio 12 aukšte esančioje “Panoramos” kavinėje, iš kurios vaizdas nepakartojamas.

Jūra švari ir skaidri. Net nuplaukus toliau nuo kranto, matosi dugnas. Vandens augalų ir medūzų beveik nėra, užtat džiugina žuvytės ir kelių rūšių krabai. Galima net pamatyti delfinus. Sako, jie mėgsta priartėti prie kurorto. Paplūdimiai švarūs. Pasirodo apie 6 val. čia renkasi visai nemažai žmonių. Vieni – užsiima gultus patogiose vietose, o kiti jau naudojasi rytinės saulutės ir maudynių malonumais. Įspūdis nepakartojamas.

Beje, nereikia manyti, kad iš vakaro paliekant rankšluosčius ar kitus nevertingus daiktus ant gultų, jie jau rezervuojami. Tai ne itin gera idėja. Aptarnaujantis personalas tokius daiktus paprasčiausiai gali surinkti ir atiduoti į saugyklą – vakare dalis gultų išnešama tvarkant pliažą. Jeigu gultą nutarta užsiimti rankšluosčiu, kurie 8-17 val. paprastai dalinami paplūdimyje, dar blogesnė idėja. Tokie rankšluosčiai tikrai bus surinkti.


Konkursas: Kelionių aprašymai keičiami į knygas





Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus