• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Apsipirkimo virusas: gresia rudeninis paūmėjimas

Autorius: Edinsvennaja.ru
2010-10-12 11:22:00

Apsipirkimo virusas: gresia rudeninis paūmėjimas
Jupiterimages nuotr.
Išpardavimų naktis! Helovino nuolaidos! Prieškalėdinis išpardavimas! Kokiomis tik iškabomis tavęs nevilioja parduotuvės! O jei eilinį kartą suvilioja – gali būti, jog jau esi užsikrėtusi apsipirkimo virusu. Ar ne metas ieškoti vaistų?

Jei šopingas tapo dopingu

Aplinkui tiek pagundų! Visa, kas parduotuvių lentynose, tarsi šaukte šaukia: „Nupirk mane!“ O dar Kalėdos artinasi... Kaip susilaikyti? Tu vartai patikusį daiktą rankose, skaičiuoji, kiek grynųjų liko piniginėje, minutėlę pamąstai – ir štai jau esi prie kasos. Greičiau! Šis daiktas – kaip tik tai, apie ką tu svajojai. Kaip tau pasisekė, kad užėjai į šią parduotuvę!

O grįžus namo užplūsta savigrauža: ir vėl paleidai pinigus vėjais.

Po keleto dienų scenarijus kartojasi. O nauji daiktai užima vis daugiau ir daugiau vietos. Deja, vis neatrandi, kur parduoda tą, vienintelę tavo svajonę... Kol kas dar nežinai kokią, bet radusi ir įsigijusi tą daiktą tikrai suprasi!

Ar žinai, kame problema? Ogi tame, kad daugelis daiktų, kuriuos perki, tau nereikalingi. Tau užtenka rūbų, aksesuarų, kosmetikos, indų. Už tavo troškimo pirkti ir pirkti slepiasi visai ne realus poreikis papildyti garderobą ar kosmetinę, o psichologinės problemos. Vakaruose priklausomybė nuo apsipirkinėjimo jau kurį laiką laikoma liga, kurią reikia gydyti psichoterapija ir antidepresantais, kadangi šios ligos priežastis – vidinės psichikos problemos. Manoma, kad oniomanija (šopoholizmu) serga maždaug kas dešimtas Žemės gyventojas. 90 proc. jų – moterys. Tiek turtingos, tiek vidutines pajamas teturinčios. Aistra apsipirkinėti nepaiso piniginės storio. Rizika susirgti oniomanija priklauso nuo kai ko kito.

Ar turite šansų, panele X?

Pasak psichologų, dažniausiai nekontroliuojamas potraukis apsipirkinėti užpuola tuos, kuriems vaikystėje stigo tėvų dėmesio ir meilės, kurie ne visada jautė suaugusiųjų paramą. Į rizikos grupę papuola ir nelaimingieji, vienišiai. Taigi ar verta baimintis tau? Taip, jei...

•    ... mama buvo tau itin griežta ir labiausiai pasaulyje tu bijojai susilaukti iš jos kritikos – gali būti, kad apsipirkimas tau padeda susikurti savo reikšmingumo iliuziją.

•    ... tau neduodavo kišenpinigių. Tėvai manė, kad turėtum pati išmokti uždirbti pinigų, ir tu su neslepiamu pavydu žiūrėdavai, kaip bičiulės perkasi ledus, kalendoriukus, kitokius niekučius. Dabar tu jau tikrai užsidirbi pati, bet kaip tik todėl viską išleidi akimirksniu.

•    ... mokykloje susitapatinai su Pelene. Iki šiol negali pamiršti, kaip nejaukiai jausdavaisi šalia stilingų klasės draugių. Kad atsikratytum nepilnavertiškumo komplekso, dabar ketini pirkti viską iš eilės, kol tavo rūbų spinta neims trūkinėti per siūles: taip manai įrodysianti savo sėkmingumą ir tai, kad gali sau tiek leisti.

•    ... meilės laivas sudužo. Sunku ir apmaudu, kad ne tu pirmoji žengei pirmą žingsnį link išsiskyrimo. Tau atrodo, kad pamestosios etiketė tau priklijuota tiesiog ant kaktos. Taigi tiesiu taikymu trauki į parduotuvę malšinti skausmo ir užsimiršti, atsikratyti vienatvės jausmo pirkėjų minioje ir prisipirkti naujų daiktų, kad pradėtum naują gyvenimą.

•    ... ištuštėjo namai. Vaikai užaugo, paliko namus, tau liko daug laiko, kurio tiesiog nėra kur dėti. Taigi beliko blaškytis po parduotuves, pirkti ir kaupti.

•    ... praradai artimą žmogų. Tokiu atveju apsipirkinėjimas prigesina ilgesio ir tuštumos jausmą.

•    ... taupai visur ir visada. Bet tavęs neapleidžia nenumaldomas troškimas viską pirkti. Kartais net sapnuoji, kad matuojiesi superbrangius batelius, perki dailią suknelę. Prekybos centruose pavydžiai nužvelgi žmones, kurių vežimėliai kraute prikrauti. Kol kas dar tu – ne šopoholikė. Bet tereikia vieno postūmio – ir turi visus šansus tokia tapti.

Dėl visko kalti hormonai

Viskas prasideda palengva. Viršininkas papylė priekaištų, su draugu susipykai, vonioje pratrūko vamzdis... Nuotaika – blogiau nebūna. Norisi skubiai save palepinti kuo nors skaniu arba gražiu. Tai normali reakcija: kai tau blogai, smegenys įjungia apsaugos mechanizmą. Ir štai tu jau leki į parduotuvę mažos dovanėlės sau – šokolado, segės, lūpų dažų. Ir – o stebukle! – nuotaika pagerėja. Nieko nuostabaus: sėkmingo apsipirkimo metu moters smegenys išskiria didžiulį kiekį serotonino – geros nuotaikos hormono. Jis padeda išlikti žvaliai, įveikti depresiją: kai organizme šio hormono daug, skraidai tarsi ant sparnų, o kai stinga – pasaulis atrodo nebemielas.

Bet saugokis: smegenys greitai pripranta prie tokios paguodos formos ir deda lygybės ženklą tarp pirkinio ir geros nuotaikos. Pasąmonė nusprendžia: tai, kas teikia malonumą, turi būti kartojama vėl ir vėl.

Deja, greitai euforija išsisklaido ir ateina kaltės jausmas: ir vėl per daug išleidai. Planavai taupyti atostogoms, o pinigus išleidai eilinei rankinei, kurios net nelabai turi prie ko nešioti. Genda nuotaika, o kad ją pataisytum... ir vėl leidiesi į parduotuves ieškoti sau dovanėlės (iš pradžių – batelių prie rankinės, paskui – galbūt dar ir diržo). Palengva išsivysto priklausomybė nuo šopingo, kaip priklausomybė nuo alkoholio, cigarečių, narkotikų.

Rask alternatyvą!

Kad atsikratytum šios priklausomybės, iš pradžių turėtum sau pripažinti, jog poreikis pirkti tau jau tapo problema. Pagalvok, ar nesistengi tu po apsipirkinėjimo skraiste pasislėpti nuo nemalonumų? Išsiruošusi apsipirkti atsakyk sau į 2 klausimus: ko konkrečiai eini pirkti ir kam tau tas daiktas reikalingas? Jei jauti, kad poreikis vaikščioti po parduotuves jau peržengė išminties ribas, imkis priemonių. Mokykis suteikti sau malonumą kitais būdais – jų tikrai atrasi.

Pagalvok, kas dar tau teikia malonumą? Mėgsti žiūrėti filmus per televizorių? Eik į kino teatrą, dalyvauk premjerose – filmo peržiūra didesniame ekrane, geros kokybės garsas suteiks daugiau malonumo. Patinka rūpintis savimi? Užsisakyk masažo kursą arba nusipirk abonementą į baseiną. Sukurk blogą internete, pradėk piešti paveikslus ar rašyti romaną, augink egzotiškus augalus, nerk vąšeliu, megzk, fotografuok, keliauk. Ir kai tik rankos vėl nusities piniginės link, o kojos pačios neš į prekybos centrą, stebtelėk ir prisimink, ką iš tikrųjų tau patinka veikti.

Jei tai nepadeda – pats metas apsilankyti pas psichologą. Nėra ko gėdytis. Specialistas padės rasti vidinę tokios priklausomybės priežastį, įveikti savo problemas, kurias tu stengiesi pamiršti eidama į parduotuves. Greitai tau nebereiks tokių drastiškų priemonių, kaip, tarkime, užsiklijuoti piniginės užtrauktuką lipnia juosta tam, kad namo parneštum visą atlyginimą, o į prekybos centrą išsiruoši tik tada, kai šaldytuvas iš tikrųjų pastebimai ištuštės.

Išmok atskirti ramų fakto konstatavimą „aš galiu sau tai leisti“ nuo magiško burtažodžio „aš privalau tai turėti“. Išmok sustoti laiku!

Skaičiuok ir pasitikėk savimi

Jei nenori, kad tave užvaldytų apsipirkinėjimo aistra, pasistenk vadovautis mūsų patarimais. Tada tikrai nenusipirksi penkioliktos batelių poros tik todėl, kad svarstyklės parodė keletu kilogramų daugiau arba viskas nusibodo.

•    Į parduotuves eik tik susidariusi reikalingų pirkinių sąrašą. Pasiimk tik tam tikrą sumą pinigų, kurią gali išleisti.

•    Venk parodų ir išpardavimų jei nėra būtinybės jose įsigyti ko nors konkretaus – atsisakyk pagundos „tik pažiūrėti“.

•    Jei reklaminės pauzės metu užsimanai įsigyti reklamuojamų prekių – perjunk kitą televizijos kanalą, nukreipk mintis kita linkme.

•    Visada kruopščiai užsirašinėk savo išlaidas į specialų sąsiuvinį, sudaryk būtinų pirkinių sąrašą savaitei, mėnesiui, trims mėnesiams, pusmečiui, netgi metams.

•    Atsiskaitinėk grynais. Jausdama pinigus rankose labiau jauti ir kaip juos išleidi. Kortele naudokis kaip įmanoma rečiau. Ir nuolat tikrinkis, kiek pinigų liko sąskaitoje.

•    Jei pinigai baigiasi, įvesk griežto taupymo režimą, pasistenk nesiskolinti. Taip išmoksi disponuoti turima suma o ne leisti pinigų tiek, kiek norisi.

•    Dietologai nerekomenduoja eiti pirkti maisto produktų tuščiu skrandžiu, o psichologai – daryti tai blogos nuotaikos.

5 elgesio parduotuvėje taisyklės

Užsukai pažiūrėti naujos kolekcijos, kurią ką tik atvežė. Bet štai nesusilaikei ir išleidai visus pinigus nereikalingam daiktui. Taip nenutiks, jei išmoksi tinkamai elgtis parduotuvėje.

1.    Prisimink, kad tu gali pasimatuoti kad ir pusšimtį suknelių ar tuziną batų porų ir paskui nieko nepirkti. Gali rinktis pirkinius kiek tik nori, kol tau nenusibos. Tai – tavo teisė.

2.    Pardavėjo konsultanto pareigos – atsakyti į visus su parduodamomis prekėmis susijusius klausimus, jas pademonstruoti. Nieko nepirk tik dėl to, kad pardavėja buvo labai maloni ir sugaišo daug laiko. Jei tau patogiau pačiai viską apžiūrėti – taip iš karto jai ir pasakyk.

3.    Išmok apsisaugoti nuo įkyrių mėginimų tau ką nors įpiršti. „Ši palaidinė ne visai tinka prie mano stiliaus“, „Dar neišsirinkau, kas man tikrai patiktų“, „Ačiū, aš į jus kreipsiuosi kai prireiks pagalbos“.

4.    Ramiau reaguok į pardavėjų tikinimus, kad su šiuo kostiumėliu atrodai idealiai. Jiems už tokius komplimentus (o tiksliau – už įsiūlytas prekes) moka pinigus.

5.    Jei pardavėja įgels, esą šis daiktas tau tikriausiai per brangus – nekreipk dėmesio. Tai provokacija. Tavo piniginės turinys – ne pardavėjos reikalas. Ramiai ir kultūringai gali tai net ir pasakyti.



Rušiavimas:

Siųsti draugui:

Vardas*
El. paštas
 
Draugo vardas*
Draugo el. paštas
 
Žinutė
* žymi privalomus laukus