• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Psichologinis poveikis: kaip išvengti spąstų?

Autorius: Olga Mikėnienė, "Aš ir psichologija"
2009-08-12 08:00:00

Psichologinis poveikis: kaip išvengti spąstų?
Jupiterimages nuotr.

Žmonių bendravimas panašus į šokį. Judesių pakartojimas, vedimas, paklusimas, pasipriešinimas, susiderinimas... O ką daryti, kai skamba tik vieno iš šokėjų užsakyta muzika? Kaip pasakyti, kad ketini nepriimti kvietimo šokti? Kad šokis neįdomus ir neviliojantis, o kartais – netgi pavojingas?

Tęsiame nutrūkusį pokalbį apie psichologinį poveikį ir pasipriešinimo jam metodus. Įsivaizduokime, kad lygus jums pagal pareigas bendradarbis sako:
„O, jūs jau išeinate? Taip anksti?“

Pabandykite nuoširdžiai atsakyti, kokia pirmoji jūsų reakcija į tokius žodžius? Teisingai, gana įprastas variantas: „Mano išėjimo iš darbo laikas – ne jūsų reikalas!“ ar „O kas jūs toks, kad stebite, kada aš einu namo?!“ Kitais žodžiais tariant, manipuliatoriui norima atsakyti tokiu pačiu smūgiu. O gal ir stipresniu. Tai vadinama priešpriešiniu puolimu.

Jeigu tuo momentu jūsų paklausčiau (o aš kaip psichologė klausiu): „Kam jūs taip sakote? Koks jūsų tikslas šioje situacijoje?“, tikriausiai išgirsčiau: „Tam, kad jis nutiltų / nustotų / nedrįstų su manimi taip kalbėti!“ Tačiau prieš nuskambant klausimui jūs tiesiog norėjote išeiti namo? Kodėl šis aktualus tikslas nukeliavo į antrą planą ir iš kur atsirado naujas? Kada manipuliatorius spėjo taip elegantiškai sukeisti juos vietomis?!
 
Daryk, ko noriu aš!

Dabar įsivaizduokime situaciją, kad jums ko nors reikia iš manipuliuoti linkusio žmogaus. Tarkime, organizacijoje egzistuoja nusistovėjusi, visiems žinoma tam tikrų problemų sprendimo procedūra. Sakykime, tai yra raštiškas pareiškimas, kurį turi pasirašyti tam tikras vadovas. Pas šį vadovą ateinate jūs – darbuotojas – ir atnešate atitinkamos formos pareiškimą. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių vadovas šiandien neturi nuotaikos – galų gale, visi mes žmonės. Užuot priėmęs pareiškimą ir išsprendęs problemą, jis labai nepatenkintu tonu ištaria: „Ką čia man atnešei?! Tu ką, nežinai, kokia mūsų tvarka?!“

Jei manęs paklaustumėte, ką daryti, kaip į tai reaguoti, atsakyčiau, kad jeigu neturite supratimo, kas pasikeitė nuo praėjusio karto, paprasčiausia yra būtent apie tai ir informuoti: „Ne, nežinau. O kokia tvarka?“ Atrodo, atsakymas akivaizdus, tačiau šis veikimo būdas kažkodėl labai retai kam ateina į galvą. Tad vėl užduodu klausimą: daryti kam? Koks Jūsų tikslas? Atsakymas prognozuotinas: „Tam, kad jis nustotų taip su manimi kalbėti!“

Ar pastebėjote, jog pirminis tikslas – išspręsti darbinį klausimą – kažkur dingo? Ir dažniausiai atsitinka būtent taip. Panašūs sukeitimai – manipuliuoti mėgstančiųjų „duona“ – pagrindas, kuriuo grindžiamas puolimas. Kiekvienas iš pateiktų teiginių („Taip anksti išeinate?“, „Ką, nežinote, kokia tvarka?!“) suponuoja, kad adresatas, išgirdęs juos, tučtuojau pakeis savąjį aktualų tikslą (anksčiau išeiti iš darbo, išspręsti tam tikrą klausimą) į manipuliatoriaus primestąjį ir pradės spręsti jau šią, naują problemą. Jėgos atimtos, psichologinio poveikio tikslas pasiektas.
 
Būti suaugusiuoju

Ir vėl teorinę pagalbą suteikia nemirtingasis Erico Berne šedevras „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“. Pasak šio autoriaus, kiekvienas žmogus bendrauja vienu iš trijų savo sąmonės lygių: Suaugusiojo, Tėvo arba Vaiko. Svarbiausias Suaugusiojo bruožas, skiriantis jį nuo Vaiko ir Tėvo, yra sugebėjimas iškelti tikslus, išlaikyti juos ir jų siekti. Deja, iš pateiktų pavyzdžių matyti, kaip manipuliavimo situacija akimirksniu išmuša žmogų iš Suaugusiojo pozicijos.

Čia glūdi atsakymas į klausimą, kodėl pasipriešinimo poveikiui metodai, apie kuriuos skaitytojui taip norisi išgirsti, ne visada yra trokštama panacėja. Pasinaudoti metodais gali tik Suaugusysis, t. y. žmogus, kuris siekia savo (ne primesto) tikslo. O tas, kuris, vos tik išgirdęs valdingą balsą, pavirsta išsigandusiu ar įskaudintu Vaiku, jokio metodo tiesiog neprisimins.
 
Metodiškai teisingi ir klaidingi atsakymai

Pirmajame ciklo apie psichologinį poveikį straipsnyje kalbėjome apie tai, kad kiekvienas pasisakymas turi informatyviąją ir emocinę dalį. Pamėginkime taip išskaidyti ir cituotąjį manipuliatoriaus pasisakymą („O, jūs jau išeinate? Taip anksti?“). Informatyvioji šio pasisakymo dalis – konstatuojamas faktas: jūs išeinate. Kontekstas: manipuliatoriaus „nuostaba“ dėl šio fakto, bandymas palyginti jį su tam tikromis normomis (per anksti), galbūt smerkimas. Vienaip arba kitaip, klausiantysis užsiima reikalu, kuris nepriklauso jam pagal pareigas.

Išskirkime iš šio informacijos srauto tai, dėl ko galėtume sutikti. Dėl pirmosios dalies galime sutikti, dėl antrosios – ne. Ramus ir jums, ir manipuliatoriui žinomo fakto pripažinimas yra tinkamiausias reagavimo į manipuliaciją būdas. Tad metodiškai nepriekaištingas atsakymas į klausimą: „Jau išeinate? Taip anksti?“ būtų: „Taip, išeinu.“

Formaliai atsakyta? Atsakyta. Pokalbis neišeina už socialiai priimtinų rėmų, kurių pažeidimas būtų, pavyzdžiui, nebylus durų trankymas. Išplėstas atsakymas, kai išvardijamos priežastys („Taip, šiandien išeinu kiek anksčiau laiko, nes man reikia nuvežti į ligoninę seną giminaitę, kuri atvažiavo pas mus aną savaitę iš Mažeikių.“), tarsi leidžia manyti, jog manipuliuotojas turi teisę uždavinėti tokius klausimus, o kalbant psichologiniais terminais, tai yra veikimas jo primestame kontekste. Tokie atsakymai suvokiami kaip pasiteisinimas. Beje, ir priešpriešinis puolimas nelabai tinka Suaugusiajam. Tokio puolimo pavyzdys galėtų būti kaltinimas, mestas Ketrinai, serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“ veikėjai: „Bri matė, kaip tu sumušei savo dukrą!“.

Apie metodines galimybes atsakyti į šį provokuojantį išpuolį pakalbėsime kiek vėliau, o dabar grįžkime prie „dalinio sutikimo“ metodikos. Pabandome „konstruoti“ metodiškai nepriekaištingus atsakymus, tinkamus įvairioms darbinėms situacijoms:

– Esate priekabus!
– Taip, aš griežtas smulkmenoms.
– Negaiškite laiko, reikia skubiai pasirašyti!
– Esate teisus, sprendimo negalima atidėlioti...

Ir taip toliau.

Gyvenime kaip kine...

Beje, o kodėl būtinai reikia atsakyti metodiškai? Ar verta eikvoti jėgas atsakymui apmąstyti? Pasitelkime pavyzdį iš „Nusivylusių namų šeimininkių“ ir pažvelkime, kuo pasibaigia metodiškai teisingi ir klaidingi atsakymai. Aptariama situacija vyksta vakarėlyje. Savaime suprantma, kad besilinksminančių žmonių tikslas – neproblemiškas ritualizuotas bendravimas. Tačiau pokalbis tarp į Visterijos gatvę gyventi sugrįžusios Ketrinos ir vyresnės kaimynės Maklaski pernelyg provokuojantis. Pirmoji Ketrinos replika: „Ar prisimenate mane?“ – visai neutrali (Erico Berne terminais, ritualinė) ir suponuoja tokį pat atsakymą („Taip, žinoma. Kaip Jūsų vyras, vaikučiai?“).

Tačiau Maklaski atsako: „Esate Merilin Monro, ar ne? Žinoma, atsimenu. Jeigu tai – marazmo patikrinimas, nesiskundžiu.“ Vietoje etiketo reikalavimus atitinkančio atsakymo Ketrina gauna „sprigtą“. Jis toks stiprus, kad nevikriai nusišypsojusi manipuliacijos adresatė bando tiesiog pasprukti iš psichologinio poveikio teritorijos. Tačiau Maklaski, matyt, nusprendė nepalikti savo aukos gyvos ir įkandin meta repliką: „Mačiau tavo vaiką ir vyrą. Puikus laimikis!“ (kitaip tariant: „Puolimas tęsiasi. Būk budri!“).

Čia leisime sau pafantazuoti. Kokį metodišką atsakymą sukonstruotume, jei būtume Ketrinos vietoje? Paieškokime, dėl ko manipuliatorės – vyresnės kaimynės – tekste galėtumėme sutikti: „Taip, mano vyras puikus.“ Šiuo atveju pakaktų ir beprasmiško, tačiau nepriekaištingo atsakymo: „Ačiū!“ Tačiau nežinanti teorijos Ketrina veikia automatiškai ir nemetodiškai: „Ačiū. Tikiuosi, jis įvertins puikią Visterijos gatvę. Mes su Dilana praleidome čia geriausias dienas.“

Kuo pavojingas šis atsakymas? Tam, kad galėtų vadintis metodiškai tiksliu, jis pernelyg išplėstas. Kuo daugiau Ketrina pasakoja apie savo jausmus, susijusius su ta vietove ir laikotarpiu, tuo platesnį šoną ji atkiša manipuliatorei smogti. Ir ši neužtrunka: „Tad kodėl jūs išvažiavote iš čia paskubomis? Nė neatsisveikinote su mumis...“ Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad šio pasisakymo nebūtų, jei Ketrina savo nemetodišku elgesiu nebūtų suteikusi jam „maisto“.

Šį kartą reikalai nuėjo per toli ir Ketrina atsigauna. Kai pokalbis tampa pavojingas, tenka skubiai griebtis metodikos, kitaip rizikuoji arba išduoti paslaptį, arba išgarsėti kaip storžievė. Šį kartą Ketrinos atsakymas visai metodiškai teisingas: „Tiesa. Puiki atmintis.“ Ji neatsakė į klausimą, į kurį nenorėtų atsakyti, tačiau sutiko su tuo, kad manipuliatorė tiksliai atgamino įvykius. Pokalbis, o kartu ir poveikis užsibaigia, manipuliatorius nebeturi informacinio preteksto tolesniam puolimui.
 
Stop! Gana

Sugrįžkime prie situacijos, kai darbuotojas atėjo pas vadovą spręsti problemos. Šiuo atveju taip pat galioja taisyklė „nepastebėk emocijų“. Dalinai sutinkame (mes jau tai mokame: „Ne, nežinau.“). O toliau bandome sugrąžinti manipuliatorių į savąjį, dalykinį, kontekstą: „Kokią būtent tvarką jūs turite omeny?“ Ak, savimeilė neleidžia. Na, čia jau nieko nepadarysi. Tačiau „savimeilė“ – tai žodis iš Vaiko žodyno. O mes su Jumis juk sprendžiame problemas kaip Suaugusieji, ar ne?

Tiesa, pasitaiko šiurkščių situacijų, kai emocinis pasisakymo užtaisas yra toks stiprus, kad uždengia informacinę dalį ir metodiškai priversti manipuliatorių toliau spręsti problemą neįmanoma. Taip atsitiko šio straipsnio autorei, dalykiniame pokalbyje išgirdusiai: „Kokia esate pikta!“ Šis pasisakymas nebuvo susijęs su aptariama tematika, tačiau jo emocinė prasmė akivaizdi. Tokioje situacijoje paprasčiausia išeitis – užduoti tiesioginį klausimą manipuliatoriui apie jo pasisakymo prasmę: „Kodėl jūs sakote man tai būtent dabar?“

Paklausykime, kaip skambės šis reagavimo būdas „Nusivylusių namų šeimininkių“ dialoge:
– Bri matė, kaip tu sumušei savo dukrą!
– Kam tu man tai sakai?

Manipuliatorė priversta arba nutilti, arba kalbėti apie save, todėl dažnai pokalbis tuo ir pasibaigia. Beje, serialuose metodiškai nepriekaištingi atsakymai pasitaiko gana retai. Kitaip apie ką jie būtų statomi?
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus