• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Vidinės atostogos

Autorius: Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė, "Aš ir psichologija"
2011-08-03 12:40:00

Vidinės atostogos
123rf.com
Kai su kolegomis pradedam kalbėti apie artėjančias atostogas, pirmiausiapasigirsta atodūsis „ach... atostogos“ ir jį palydi ilgesinga, palaiminga šypsena. Bet ar visada atostogos, kurių taip labai norime ir laukiame, būna tokios, apie kokias svajojame? Man atrodo, kad egzistuoja dviejų rūšių atostogos: išorinės ir vidinės. Ir nebūtinai jos vyksta vienu metu.
 
Tarp svajonių ir realybės

Tyrimai rodo, kad svajodami ir planuodami savo atostogas žmonės daug labiau mėgaujasi jomis nei paskui atostogų metu. Kitaip tariant, vaizduotėje mes atostogaujame maloniau nei realybėje.
Kita vertus, nereikia bijoti svajoti apie atostogas, nes taip pat nustatyta, kad atostogas planuojantys ir tuo planavimu besimėgaujantys žmonės patiria kur kas daugiau džiaugsmo nei atostogoms besiruošiantieji minimaliai. Ir pasitenkinimo pačiomis atostogomis, kad ir kokios jos būtų, atostogų planuotojai jaučia daugiau nei ne planuotojai, nes pastarieji patiria daugiau streso jau pačių atostogų metu ieškodami, kur apsistoti, skaičiuodami, kiek santaupų tam gali skirti, ir tiesiog bandydami „persijungti“ į atostogas. Taigi, svajokime, ruoškimės ir mėgaukimės pačiu ruošimusi. Tačiau vis tik norisi savo įsivaizduojamas atostogas priartinti prie realybės, ar ne?
 
Nors vien tik pliusai

Jau minėjau, kad aš atostogas skirstyčiau į išorines ir vidines. Išorinės atostogos susideda iš šių dalykų: ką konkrečiai mes veikiame atostogų metu, kokią vietą pasirenkame (ar ilsimės įprastoje vietoje gerai pažįstamame kurorte, sodyboje, ar keliaujame į dar neaplankytą šalį); koks poilsio būdas: aktyvus ar pasyvus; kiek aplinkybės yra palankios (oras, gyvenamoji vieta, kompanija) ir atitinka mūsų lūkesčius. O vidines atostogas kuria jausmai ir pojūčiai, kuriuos iš tikrųjų patiriame per atostogas (ar net nebūtinai jų metu). Vidinės atostogos įvyksta tada, kai mes iš tiesų pailsime, atsitraukiame nuo rūpesčių ir kasdieninių užduočių, pasisemiame energijos, įkvėpimo ir mėgaujamės gyvenimu.

Išorinės atostogos gali būti visai vykusios: ir oras neblogas, ir su viešbučiu pasisekė, ir kompanija puiki. Prie visų šių „punktų“ galime padėti pliusiukus ir kitiems bei sau sakyti, kad atostogos buvo geros. Visgi vidinės atostogos gali taip ir neįvykti – tikrojo poilsio ir mėgavimosi jomis taip ir nepatiriam. Tuomet lyg ir džiaugiamės, kaip čia viskas gerai, kaip pasisekė, tačiau tarsi „per stiklą“: sąmoningai vertiname, kokios geros atostogos, bet iš tiesų to nejaučiam.

Iš kitos pusės, aplinkybės gali susiklostyti iš pažiūros visai nepalankiai, bet, nepaisant to, iš tikrųjų ilsimės ir mėgaujamės gyvenimu. Taigi, išorinių atostogų sėkmė itin priklauso nuo aplinkybių, o vidinių atostogų sėkmė – nuo mūsų pačių.
 
Norų išsipildymo link

Nenoriu nuvertinti ir išorinių atostogų. Tam tikros nepalankios aplinkybės iš tiesų gali apkartinti ir vidines atostogas. Pavyzdžiui, jei atostogausime su nemylimu ir net nemėgstamu žmogumi, visai gali būti, kad patirsime mažiau atostoginio džiaugsmo. Štai kodėl verta atostogoms ruoštis ir apgalvoti, kaip galime susikurti geresnes sąlygas, ypač tas, kurios priklauso nuo mūsų pačių. Vis tik kliautis tik aplinkybių palankumu – irgi neverta. Juk niekas „neužsisakys“ oro ir niekas nėra apsaugotas nuo visokių atostoginių „liapsusų“. Taigi kaip ruoštis ne tik išorinėms, bet ir vidinėms atostogoms?
 
Štai keletas patarimų, kaip padidinti tikimybę, kad išorinės atostogos bus kartu ir vidinės:

-         Pamąstykite, kokių atostogų iš tiesų norite, kas jums patinka. Galbūt poilsinė kelionė, gyvenant viešbutyje, kur „viskas įskaičiuota“, jums atrodo tikra nuobodybė, o gal – priešingai – į aktyvų poilsį orientuota kelionė, kurios metu patirsite daug netikėtumų ir išbandymų, dabar visai nėra jums tinkama, nes pastaruoju metu ir taip jūsų gyvenimas buvo labai įtemptas, trūko fizinio poilsio ir dabar visų pirma norite paprasčiausiai išsimiegoti. Taigi, neužkibkite ant „patrauklaus pasiūlymo“ kabliuko nepamąstęs, ar tai ir yra tai, ko jūs norite.
-         Kiekvieną atostogų dieną skirkite nors trumpą valandėlę pabūti vienumoje. Ne pro šalį būtų net įtraukti tai į atostogų dienotvarkę. Galbūt tai bus pasivaikščiojimas pakrante, atsitraukimas nuo draugų kompanijos ir pasėdėjimas su poezijos knyga rankose ar dienoraščiu. Jei jūs atostogaujate kartu su šeima ir jūsų vaikai – mažamečiai, dar prieš atostogas susitarkite su vyru (žmona), kad atostogų metu šiek tiek laiko pabūsite ir vienumoje. Galbūt to reikės ir jūsų partneriui (-ei).
-        Mokykitės „pagauti“ dabarties akimirką. Kad ir kur būtumėte, kad ir ką veiktumėte, kartais sustokite ir paklauskite savęs: „Kur dabar esu, ką jaučiu?“ Įsiklausykite į savo kūno pojūčius, užuoskite kvapus, grožėkitės spalvomis, mėgaukitės garsais, stebėkite veidus...
-        Nesitikėkite, kad jau pačią pirmą dieną jus apims atostoginė euforija. Gana dažnai per atostogas padaugėja šeimyninių konfliktų. Kodėl? Visų pirma, atostogaudami mes būname daugiau laiko drauge ir daugiau vienas kitą matom, o dėmesio nenukreipia kasdieniniai darbai ir rūpesčiai. Antra, dažnai tikimės, kad kartu leidžiamas laikas bus tikras džiaugsmas, tad net ir nedidelis partnerio suirzimas ar ne itin pageidautinas elgesys gali atrodyti labai labai nepriimtinas ir mes patys į tai reaguosime audringai. Tad geriau nusiteikti, kad gali būti, jog atostogų pradžioje teks šiek tiek „apsišlifuoti“. Nenusiminkite, jei pirmąją atostogų dieną jūsų neapims atostoginė ramybė ir euforija.
-         Atostogos – tai ne atostoginių užduočių vykdymas (nueiti į paplūdimį, papietauti, išsiaiškinti, kokie renginiai vyksta, kad ko nors įdomaus nepraleidus ir t. t.). Tiesiog leiskite sau neskubėti ir mėgautis buvimu. Jeigu jūs atostogaujate pajūryje ir ryte pabudęs matote, kad lyja, nenusiminkite ir neskubėkite kompensuoti šios „skriaudos“ kokiu nors „prablaškančiu“ užsiėmimu. Stebėkite, kaip lyja, pasivaikščiokite per lietų, gerkite gaivos aromatą – juk ne kasdien turite „prabangą“ tai daryti ir niekur neskubėti!
 
Minutė tobulo poilsio

Atlikite tokį pratimą: patogiai įsitaisykite, užsimerkite ir pabandykite įsivaizduoti, kokios būtų jūsų svajonių atostogos – kur tai būtų, kaip jūs atrodytumėte, ką veiktumėte. Tada įsivaizduokite tokią savo svajonių atostogų akimirką, kai visu kūnu ir siela jaučiate palaimingą atsipalaidavimą, poilsį, mėgavimąsi buvimu. Kur jūs esate? Ką jaučia jūsų kūnas, koks tai jausmas? „Pagaukite“ šią akimirką, išbūkite ją. Tada pabandykite įsivaizduoti, kur dar ir kaip dar jūs galėtumėte patirti panašią būseną. Galbūt prisiminsite panašų potyrį, išgyventą vaikystėje, galbūt tai bus vaizdinys iš knygos ar kino filmo, o gal praeitų metų atostogų momentas. Iškilus vienam vaizdiniui, kurį laiką išlaikykite jį ir savo vaizduotėje keliaukite toliau – paieškokite daugiau situacijų, kai jaučiatės panašiai. Pabandykite atrasti bent keletą tokių palaimingo atsipalaidavimo vaizdinių.

Šis pratimas padės išsiaiškinti, kas jums iš tiesų teikia atsipalaidavimą ir poilsį. Taip pat galbūt pamatysite, kad jūsų poilsio kokybė priklauso ne tiek nuo situacijos ir aplinkybių (kur tai vyksta ir su kuo būnant), kiek nuo vidinio nusiteikimo – juk atsipalaidavimą galite patirti skirtingomis aplinkybėmis. Priminkite tai sau kuo dažniau atostogų metu – tai padės jums mėgautis akimirka. O jei oficialios atostogos jau pasibaigusios, juk galite patirti nuostabių vidinių atostogų valandėlių ir ne per atostogas!
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus