• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Eli.lt kokteilis: Klystkelių eismo taisyklės  4 

Autorius: Bazilė
2012-02-17 00:01:00

Eli.lt kokteilis: Klystkelių eismo taisyklės
Dreamstime nuotr.
Sakoma, jei žmonės nuolat vaikšto šunkeliais – bent vieną jų vertėtų išasfaltuoti. Tik klausimas, ar kelininkai, kurie nesugeba net ir centrinių didmiesčio kelių laiku pabarstyti druska, suskubtų rodyti iniciatyvą? Žingsnis po žingsnio – ir patys sutrypiame visai patogius vieškelius ten, kur anksčiau plytėjo tik kemsynės. Tik kad įspėjamuosius, draudžiamuosius ar nukreipiamuosius ženklus ten kas nors pastatytų – būtų nuostabu.

Štai kad ir klystkelis, vedantis maršrutu „mielas, bet nuobodus vyrukas – įdomus ir gražus nuotykių ieškotojas“. Kiek aukštakulnių pasiklydo klampodami šituo keliu! Pastatytų kas ženklą „Jausmų akligatvis“ – gal būtų lengviau pasiruošti laukiančiam bumbtelėjimui į sieną, ant kurios chuliganas grafiti dažais užrašė: „Žinai, brangioji, man reikia daugiau laisvės“. Juk tik apsirūkęs gatvės vaikis galėjo užrašyti tokią nesąmonę, o ne tas nuostabus Romeo, kuris žvelgė į tave tokiomis ilgesingai mėlynomis akimis! Ir nesvarbu, kad apie tai, jog jis tave įskaudins, kalbėjo ir tavo mama (būta čia ko! Ji juk visus tavo vaikinus linkusi laikyti potencialiais prievartautojais maniakais!), ir tavo geriausia draugė (buvai tikra – ji taip bamba iš pavydo), ir netgi tavo katinas, apdergęs jo batus. Kelio ženklas – visai kas kita: jis primena taisyklę, galiojančią visiems eismo dalyviams, be jokių subjektyvių išankstinių nuostatų.

Kai darbe maloniai tinginiauji ir nerūpestingai aptari paskutines naujienas su bičiule Skype, praverstų ženklas „Lenkti draudžiama“ – kad jokia žiežula kolegė neskubėtų pirmiau už tave padaryti tavo pačios darbo ir dar pikdžiugiškai pastuksenti šefui, kad tu nespėji atlikti savo pareigų laiku. Esu tikra, kad jei šis ženklas būtų kabėjęs ant mano durų prieš gerą dešimtmetį, kai darbuodamasi viename leidinyje sparčiai rinkausi vyriausiojo redaktoriaus pagyras, naujosios skilties apžvalgininke būčiau paskirta aš, o ne pedantiška vėpla kolegė, neturinti nei idėjų, nei polėkio. Bet nutiko taip, kaip nutiko. O man beliko apsisukti ant kulniuko ir stipriai trinktelėti durimis, kad jiems, likusiems redakcijoje, ausyse kaip reikiant pokštelėtų visas mano jaunatviškas maksimalizmas.

Būčiau labai dėkinga, jei prie kavinukės, esančios pakeliui į mano darbą, kas pakabintų ženklą „Sukti draudžiama“. Nes kas rytą (na, gerai, gerai, kas antrą rytą – kartais pavyksta su savimi susitarti) kojos pačios nuveda į šią kava prakvipusią šventovę, 6 Lt – ir į darbą jau švilpiu su garuojančiu kartoniniu kavos puodeliu. Ekstra dydžio latė su kokiu nors sirupu. Ir nesvarbu, kad darbe turiu savo puikios kavos ir net savo mėgstamą puodelį. Vis tiek kaip užhipnotizuota trokštu to, kartoninio, su sirupu ir gundančia puta paviršiuje. Nors jis nuolat lengvina mano piniginę kaip iš nesandaraus čiaupo kapsintis vanduo: po nedaug, bet stabiliai. Sakysite, anoks čia klystkelis – puodelis kavos? Ir aš iš pradžių taip maniau. Kol mano brangusis man nepriminė, ką kalbėjau kadaise, kai tų nešiojamos kavos kavinukių pas mus nebuvo nė kvapo: „Na ir pamišę tie amerikiečiai, kavą geria eidami gatve, ir dar iš tokių bjaurių vienkartinių puodelių! Aš to nedarysiu niekada, kava man – visų pirma ritualas, ir ji turi būti dailiame porcelianiniame puodelyje!“ Aha, kur gi ne! Kava ir dabar man ritualas. Tik iš porcelianinio puodelio prieblandos gaubiamoje bohemiškoje kavinukėje ji virto tuo ekstra dydžio vienkartiniu puodeliu, kuriuo pradedu mėgautis jau kildama į darbą liftu.

Kompiuterį mielai suprogramuočiau taip, kad prieš įsijungiant kokiam nors naujienų ar paskalų (verta pamąstyti, ar abi šios sąvokos vis dar kuo nors skiriasi, ar jau nebe?) portalui kompiuterio ekrane sublyksėtų ženklas: „Poilsio vieta“. Nes kaip tik tokią funkciją šie portalai ir atlieka – pakimbi prie kompiuterio be aiškaus tikslo ir prasmės, sugaišti aibes laiko, o darbas taip ir stovi vietoje, taigi artimiausią pusvalandį veikiausiai nepasistūmėsi savo keliu pirmyn nė per žingsnį. Tiesa, gali šiek tiek atsikvėpti ir sukramsnoti sumuštinį. Beje, jei Eli.lt nebūtų mano darbas, savo poilsio aikštelei rinkčiausi kaip tik šį portalą: čia visada galima rasti aibes įdomių straipsnių ir naudingų patarimų :)

Kai iki algos lieka dar savaitė, o mano piniginėje švilpauja vėjai ir liūdi vieniša šimtinė, labai praverstų ženklas „Apylanka“ prekybos centre, kuris nukreiptų mane kokiu nors aplinkkeliu, išvengiant batų ir apatinių rūbų parduotuvių, tiesiai prie maisto prekių su būtiniausiais produktais: sūriu, duona, mėsa, vaisiais ir daržovėmis. Sutinku, toks kelias būtų nuobodokas. Bet apsaugotų mane nuo didelės pagundos įsigyti tai, kas man šiuo metu paprasčiausiai neįkandama.

Nejučiom prisiminiau, kaip kadaise bendrabutyje, padedama savo kambariokės (Astule, linkėjimai, kaip begyvuoji?!), pasidirbinau ženklą „įvažiuoti draudžiama“ (populiariai vadinamą tiesiog "plyta"). Manėme, užkabintas ant kambario durų jis apsaugos nuo įkyruolių, užeinančių tik šiaip paplepėti, bent jau tada, kai mums iki egzamino likusi paskutinė naktis ir nori nenori reikia mokytis. Kur ten! Pirmą vakarą, kai ženklas buvo pakabintas, mūsų durys it magnetas sutraukė visut visutėlius penkiaaukščio bendrabučio smalsuolius su klausimu „Ė, čia jūs pačios padarėt? Blemba, kaip faina! O ką jis reiškia?“, o antrą vakarą jį kažkas tiesiog pasivogė. Negaila – tegul turisi. Bet tai tik dar kartą puikiai iliustruoja: žmonės, mūsų kasdieniame gyvenime labai reikia eismo taisyklių ir ženklų! Tada gal bent dalis mūsų klystkelių taptų visai pakenčiamais keliukais, o mums netektų kaskart pasukus ne tuo keliu graužti savo dailaus manikiūro ir lieti apmaudo: „ir kodėl manęs niekas neperspėjo?!“



Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
aušra
2012-02-18 15:15:07
puikus straipsnis, labai patiko! :)
bella
2012-02-17 09:54:34
Deja deja: baudos kvitai - tai antausiai už padarytas klaidas, kai nesilaikome kelio ženklų :)
Super straipsnis, sveikinimai :)
Eva
2012-02-17 07:32:08
Ženklai - praverstų, bet svarbiausia - kad prie jų nepastatytų policininkų su baudos kvitais :D