• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Eli.lt kokteilis: Prisiminimų skrynelė  2 

Autorius: Miledi
2012-06-08 00:30:00

Kraustau daiktus. Palieku gimtuosius namus, kuriuose augau, brendau ir tapau moterimi. Prieš mano akis – dvi skrynelės: į vieną dėsiu daiktus, kuriuos noriu su savimi turėti visą gyvenimą, o į kitą – ką reikia išmesti arba sudeginti.

Skrynelė, kurią noriu turėti su savimi – akimirksniu pilnėja. Joje atsiduria viskas, ką kadaise laikiau kvailais, lėkštais ir niekam nereikalingais daiktais. Gražiai popieriumi apvynioju (kad nesudužtų) tėčio dovanotą puodelį, kurį jis man padovanojo vaikų dienos proga (tada puodelis man atrodė klaikus), tačiau dabar – pats mėgstamiausias. 

Įsidedu ir kvepalus, kuriuos mama padovanojo prieš kelerius metus. Pakalnučių kvapas man niekada nepatiko, todėl gana ilgą laiką jais nesikvepinau, tačiau dabar, kai prieš akis išnyra ta diena, kai mama su džiugesiu ir nuostabia šypsena man įteikė šiuo kvepaliukus, negaliu, tiesiog NEGALIU jų išmesti ir neįsidėti į savo prisiminimų skrynelę. 

Pagarbiai į skrynią talpinu meškiuką. Kadaise jį man padovanojo mano mokyklos Simpatija. Meškiukas matė daug mano ašarų dėl nelaimingos meilės, dažnai būdavo apšaukiamas ir aprėkiamas, kai tekdavo per ilgai laukti Simpatijos žinučių... O dabar juokas ima prisiminus, kaip aš nešiodavausi visur su savimi savo pirmąjį telefoną, kad tik nepražiopsočiau žinutės. Keista – dabar net nežinau, kur mano buvusioji Simpatija gyvena ir ką veikia. 

Skrynioje vietos daug – čia rasiu vietos grojančiai muzikinei dėžutei. Pamenu, ją man padovanojo močiutė buitinių prekių parduotuvėje (kažkada tokios būdavo). Kadaise prisukdavau raktelį ir prieš miegą klausydavausi skambančios muzikėlės ir žiūrėdavau į besisukančią baleriną... Kokia nostalgija ir kokie ypatingi prisiminimai apima vėl išgirdus tą muzikėlę... Taip ir norisi apkabinti močiutę ir suktis kartu panašiu ritmu. 

Dar vienas daiktas – brangus ir labai svarbus. Dienoraštis. Kiek daug į jį pridėta minčių, kiek daug paaugliškų svajonių yra matęs ir girdėjęs mano brangusis dienoraštis. Nors kadaise jį ketinau sudeginti, tačiau dabar jaučiu, kad vis dar noriu turėti su savimi tuos išgyvenimus, kuriuos kadaise perteikdavau tame sąsiuvinyje. 

Žvelgiu ir stebiuos. Ar ir Jūs pastebėjot tą patį? Viena skrynia – pilnutėlė, o kita – visiškai tuščia. Neliko nieko, ką norėčiau išmesti. Net ir patys nereikalingiausi daiktai, net ir smulkmenos, apie kurias nė karto nesusimąsčiau – man atrodo pačios reikalingiausios. Ir taip yra ne todėl, kad būčiau prisirišusi prie daiktų, vergaučiau jiems, bet todėl, kad patys svarbiausi man – prisiminimai ir akimirkos, kurios, deja, jau nebepasikartos ir nebesugrįš.

Išeinu. Jau tuoj tuoj žengsiu pro duris, sėsiu į taksi ir paliksiu namus, kuriuose užaugau ir subrendau. Stoviu prie slenksčio ir dairaus aplinkui – kaip viskas man čia sava, miela ir gražu. Dar trumpam, bent kelioms minutėms prisėsiu ant lagamino ir pasižvalgysiu...

Koks mielas tas atplyšęs tapetų lopinėlis... Puikiai pamenu, kaip jį atplėšė mano pirmasis augintinis. Vis žadėjau, kad tą atplyšusį lopinėlį užklijuosiu, bet taip to ir nepadariau...

O ta nuotrauka ant sienos, kur aš įsiamžinusi su tėvais – kai fotografavomės, man atrodė, kad nuotraukoje esu išberta ir susivėlusi, bet dabar noriu tą nuotrauką nusikabinti nuo sienos ir pasiimti sau – kaip dar vieną smagų paauglystės prisiminimą. 

Gana žvalgytis, nebereikia suktis atgalios, o ir taksi jau paskambino... Laikas niekada nebegrįš atgal, nebeatsisuks ir nesustos – gyvenimas nestovi vietoje – kiekvieną dieną būtina jį kurti pačiam, iš naujo ir su mintimi, kad pačios nuostabiausios akimirkos ir išgyvenimai dar tik laukia ateityje. 

Kiekvieną akimirką vertinkime tai, ką turime – nepagailėkite gero žodžio mylimiems žmonėms, apkabinkime tuos, kuriuos mylime ir nesigėdykime to ištarti garsiai. 

Tegul skamba širdyse ir ausyse tik patys meiliausi ir švelniausi žodžiai! O prisiminimus, kurie mums yra svarbūs, nešiokimės su savimi, savo širdyje arba turėkite prisiminimų skrynelę, kurioje jie tilps vienas šalia kito ir niekur nedings. 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
2012-06-08 12:52:48
jėtus kai miela. o dar tie paveikslėliai (:
Virga
2012-06-08 09:37:58
kaip taiklu... kaip paliete ir suvirpino sirdi.... prisiminiau pirmaji issikraustyma is gimtines (gyvenau kaime, mazame namelyje) kuriame viskas buvo sava ir gera..