• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Apie draugystę ir draugus

Autorius: Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
2012-11-21 00:14:00

Apie draugystę ir draugus
123rf.com

Tikri, geri draugai ir artima draugystė visada buvo aukštai vertinami, daug dainų sukurta apie draugystę ir daug knygų apie tai parašyta. Dažnai ir apie žmogaus asmenybę sprendžiame iš to, ar jis turi artimų draugų, sugeba užmegzti šiltą ryšį. Antra vertus, liaudies išmintis byloja: “Pasakyk, kas tavo draugas – pasakysiu, kas tu”, tai yra, draugus neretai renkamės panašius į save ar tokius, kurių elgesys primena mums kažką artima ir pažįstama, taigi draugai lyg veidrodis atspindi mūsų pačių savybes ar mūsų gyvenimo patirtį.

Kūdikystės svarba


Atrodytų, keista, bet daug reikšmės užmezgant ryšį su kitu žmogumi turi mūsų ankstyvoji patirtis: jei kūdikio ir mamos ryšys buvo saugus, kūdikis galėjo pasitikėti, kad mama išgirs jo šauksmą ir atlieps poreikius, jis auga atviras bendravimui ne tik su mama, bet ir su kitais žmonėmis. Toks žmogus pakankamai lengvai geba susidraugauti su žmonėmis, išlaikyti ryšius, nepalūžta, jei tenka su kažkuo išsiskirti.
Jeigu mama buvo itin nerimastinga, pernelyg susirūpinusi kūdikiu, nuolat saugojo jį nuo išorinio pasaulio pavojų ir neleido laisvai tyrinėti aplinkos – vaikai augdami gali stengtis vengti pavojingų situacijų, būti atsiriboję nuo aplinkinių (juk bendravimas su kitu žmogumi – visada rizika būti atstumtam ir įskaudintam!).


Jei mama, priešingai, buvo linkusi labiau pasinerti į save (taip būna, pavyzdžiui, sergant depresija, kai žmogui mažiau rūpi aplinkinis pasaulis, jis jaučiasi viskam abejingas), kūdikis, siekdamas jos dėmesio, tampa itin aktyvus ir energingas, tačiau kartu jaučia didelį nerimą, nes niekad nežino, ar jam pavyks sulaukti mamos reakcijos. Tokie žmonės ir suaugę gali jausti nerimą bendraudami su aplinkiniais, jiems kyla daug problemų užmezgant ryšį ir jį išlaikant.

 

Kaip tampama draugais


Vaikystėje draugų įgyti labai lengva, užtenka pažaisti toje pačioje smėlio dėžėje ar to, kad draugauja mamos (ar tėčiai). Augdami vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, susipažįsta su vaikais iš to paties namo ar kiemo, taigi draugų ratas nuolat plečiasi. Paauglystės laikotarpiu draugai “persijojami”: dažnai kuriami draugų, kuriuos sieja koks nors interesas ar veikla, bendra pasaulėžiūra, ratai, paliekami tie, kurie labiau skiriasi, yra kitokie. Paaugliams draugai tampa gyvybiškai svarbūs: jų nuomonė yra viršesnė, nei tėvų, į draugus lygiuojamasi, su jais norima susitapatinti. Studijų metais draugų susirandama tarp bendramokslių, baigus mokslus – darbovietėse ar užsiimant kokia nors bendra veikla, pavyzdžiui, mamos susipažįsta augindamos vaikus.

2 psl.
Puslapis 1 iš 4Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus