• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Kai išaiškėja neištikimybė  1 

Autorius: Viktorija Vaišvilaitė, psichologė psichoteraputė
2007-05-12 00:00:00

Kai išaiškėja neištikimybė
"Gamma" nuotr.


"Kartais atrodo, kad per 34 metus nugyvenau kelių žmonių gyvenimus. Esu ištekėjusi, prieš trejus metus buvau išėjusi su vaikais gyventi pas mamą, nes išaiškėjo vyro neištikimybė. Pusę metų gyvenome atskirai, aš norėjau skirtis, bet vyras labai atgailavo, prašė grįžti. Mano tėvai irgi spaudė visokiais būdais, kad taikyčiausi ir gyventume kartu. Sutikau, parėjom. Tiesą sakant, galvojau apie vaikus. Vyras iš pradžių labai "stengėsi", bandė visaip kaltę išpirkti dovanomis ir meilikavimais. Bet visa tai pasirodė apgavystė... Sužinojau, kad jis vėl turi moterį, lankosi pas ją. Kai radau jos žinutę telefone, nelabai ir gynėsi. Liepiau apsispręsti, bet jis, matyt, norėtų gyventi ir su šeima, ir su meiluže. Kaip man toliau elgtis?"

Aprašote sudėtingą dabartinę savo gyvenimo situaciją ir jos trejų metų priešistorę. Daugiausiai kalbate apie veiksmus: išėjau, sugrįžau, liepiau apsispręsti. Baigiate klausimu, ką jums daryti. Skaitant ir bandant Jus suprasti, man kyla nemažai klausimų, daugiausiai apie tai, koks vidinis turinys siejasi su Jūsų poelgiais: ką jautėte, ką galvojote, ko siekėte darydama vieną ar kitą veiksmą.

Žinau, kad ne visiems lengva kalbėti apie jausmus ar juos savyje atpažinti. Gali būti, kad Jums tai irgi sunku. Geriau save suprasti galima ir gilinantis į savo mintis - ką konkrečiu metu galvojame apie save, kitus žmones. Prieš trejus metus, sužinojusi apie vyro neištikimybę, aiškiai ir nedviprasmiškai parodėte savo poziciją. Išėjote pas mamą, ketinote išsituokti su vyru, tačiau to nepadarėte. Kas įvyko? Kokie vyro ar tėvų argumentai prisidėjo prie to, kad pakeitėte savo sprendimą? Iš to, ką rašote, susidaro įspūdis, kad Jūs pati nesijaučiate atsakinga už savo sugrįžimą. Kartais, darydami kokį veiksmą kitų spaudžiami, mes galvojame: "Na, gerai, padarysiu kaip tu nori, pažiūrėsim, kas iš to išeis." Ir išeina tikrai blogai, nes tai, ką darome iš pykčio, negali virsti gėriu.

2 psl.
Puslapis 1 iš 2Kitas


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus
Bronislovas
2009-11-24 01:39:29
Jei išdavei ,tai niekada nebebūsi neišdavęs...jei nužudei, tai nebebūsi nenužudęs, niekada niekas niekam nieko neatleidžia....juk gėda turėtų būti priimti atleidimą ir dievas neatleis, nes jo nėra, nors daug amžių jo idėja padėjo žmogui tobulėti....Net motina ne visada gali atleisti, bet užtat visada-suprasti ir paaiškinti ir net pateisinti mūsų gyvenimų dramatizmą,
kaip realaus gyvenimo palydovą.