• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Sodo naujokai: kad vitaminai augtų prie namų

Autorius: Balsas.lt, freefigitalphotod.net
2012-10-12 09:33:00

Sodo naujokai: kad vitaminai augtų prie namų
sodo naujokai

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose.

Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Vertingos ne tik uogos

Ji tikino, kad biologiškai aktyvių junginių, turinčių antikancerogeninių, antisklerozinių ir kitų svarbių žmogaus organizmui savybių, yra augaluose, kurių kol kas rasi ne kiekviename sode. Tačiau pastaruoju metu ypač populiarėja stambiauogės ir paprastosios spanguolės, sodinės šilauogės, kuriose randama įvairių fenolio junginių, labai svarbių onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai bei gydymui.

„Kai kurių augalų, pavyzdžiui, valgomųjų sausmedžių, citrinvyčių, bruknių, aktinidijų, galbūt ir nebus auginama daug, tačiau soduose jiems tikrai reikėtų rasti vietos“, – sakė pašnekovė.

Itin vertos dėmesio yra kultūrinės bruknės. Bruknių sultys, anot L.Česonienės, gerai malšina troškulį ir ypač tinka gerti karščiuojantiems ligoniams. Bruknių patiekalų ir žiemai paruoštų gaminių skonis bei kokybė labai priklauso nuo to, kokios surenkamos uogos: jei uogos prinokusios, jie bus skanūs, jei prirenkama daug žalių, pajuodusių uogų, gaminiai bus aitrūs ir rūgštūs.

Bruknių lapai – vertinga vaistinė žaliava. Juose yra apie 12 proc. glikozido arbutino, organinių rūgščių, taninų, apie 250 mg/proc. askorbo rūgšties. Lapų antpilai ir nuovirai vartojami sergant šlapimo pūslės uždegimu, nefritu, akmenlige, reumatu. Ir šviežios, ir virtos bruknės valgomos sergant skrandžio uždegimu, kai sumažėjęs rūgštingumas.

Netinka ir kai drėgna, ir kai sausa

„Kultūrines bruknių veisles sodybose ir kolektyvinių sodų sklypeliuose augina nemažai sodininkų mėgėjų. Bruknių derlius lysvėse gerokai pranoksta laukinių giminaičių derlių, juolab kad biologiškai aktyvių medžiagų kiekis šių dviejų rūšių uogose panašus. Bruknes galima auginti rūgščiose, nederlingose žemėse, kurios netinka kitoms žemės ūkio kultūroms“, – aiškino dr. L.Česonienė.

Bruknės – rūgščių lengvų dirvų augalas. Būtent tokios dirvos vyrauja Pietų ir Pietryčių Lietuvos miškuose – pagrindinėse natūraliose bruknių augimvietėse. Todėl šioms uogoms auginti reikia parinkti rūgščią (pH 3,5–5,0), purią ir laidžią dirvą. Labiausiai tinka priesmėlis, smėlis, durpės. Labai svarbu sureguliuoti gruntinį vandenį: jei vanduo nors kartais apsems augalų šaknis, jie ims skursti ir netgi žus. Tačiau jei dirvožemis bus nuolat sausas, bruknės taip pat prastai augs ir derės.

Melsvauogis sausmedis ištveria pavasario šalnas

Mokslininkė džiaugėsi, kad vis daugiau sodininkų mėgėjų augina melsvauogius sausmedžius. „Šie augalai į mūsų šalį atkeliavo iš Sibiro, Tolimųjų Rytų. Ten sausmedžiai auga drėgnuose miškuose, kalnuotose vietovėse, pamiškėse. Krūmai užauga iki 1,5 m aukščio. Gelsvi žiedai susiformuoja lapų pažastyse, uogos dažniausiai būna netaisyklingos formos, tamsiai mėlynos, paprastai padengtos vaškiniu apnašu. „Melsvauogiai sausmedžiai labai atsparus žiemą, puikiai ištveria ir pavasario šalnas. Tik kartais „supainioja“ laikinus atšilimus (žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje) su tikru pavasariu ir ne laiku pražysta. Todėl didesni šalčiai gali pražudyti žiedus, o kartu ir derlių“, – perspėjo dr. L.Česonienė. Sausmedžiai sodinami saulėtoje vietoje, parenkant derlingą dirvožemį. Norint gero derliaus svarbu, kad dirvoje būtų pakankamai drėgmės, tačiau užmirkstančių vietų sausmedžiai irgi nemėgsta. Juos patartina sodinti rudenį, nes pavasarį jie anksti prabunda. Sodinti reikia bent jau dviejų veislių krūmus, tada žiedai geriau apsidulkina ir derlius būna gausesnis. Krūmai pradeda derėti trečiais ketvirtais metais. Nuolat genimi ir atjauninami augalai gali būti auginami iki 20 metų.

Paprastasis putinas mėgsta saulėtas vietas

Paprastasis putinas – įprastas mūsų miškų, paupių ir paežerių augalas. Jis mėgsta drėgmę. Parkuose, sodybose auginamos ir kitos putinų rūšys. „Pastaruoju metu ėmė populiarėti kultūrinės paprastojo putino veislės, išvestos Rusijoje, Sibire, ir Ukrainoje. Šių veislių putinų vaisiai turi mažiau glikozido viburnino, todėl yra švelnesnio skonio ir tinka ne tik gydymui. Iš jų gaminami skanūs kompotai, sultys, drebučiai“, – sakė pašnekovė. Putinams tinka sunkūs, užmirkstantys dirvožemiai. Jie gerai auga pusiau pavėsyje, bet didesnį derlių užaugina saulėtoje vietoje. Kultūrinės paprastojo putino veislės pradeda derėti ketvirtais penktais metais. Dera kasmet, nuo vieno krūmo priskinama iki 12 kg vaisių. Putinų vaisiai skinami rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​

Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus