• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Lietuva - žaliosios arbatos šalis (apklausa)

Autorius: MaistoGidas.lt
2011-01-19 17:00:00

Lietuva - žaliosios arbatos šalis (apklausa)

Neseniai įvyko apklausa, kurios rezultatai parodė, kad labiausiai lietuviai mėgsta žaliąją arbatą. Kalbiname įmonės “Skonis ir kvapas” prekybos ir rinkodaros vadovą Andrių Žilinską ir prašome pakomentuoti apklausos rezultatus.

Ar galėtumėte pritarti, kad lietuviai labiausiai mėgsta žaliąją arbatą?

Ir taip - ir ne.  Kalbant bendrai, Lietuva yra žaliosios arbatos šalis.  Tačiau, skirstant arbatą į  sveriamą ir supakuotą į pakelius, aiškėja, jog Lietuviai pirkdami sveriamą arbatą dažniausiai renkasi žaliąją, tuo tarpu iš  „pakelinių“ arbatų populiariausios yra juodoji, vaisinė ir žolelių arbatos.   

Kodėl žalioji arbata taip sparčiai išpopuliarėjo Lietuvoje?

Gali būti kelios priežastys.  Žalioji arbata galėjo išpopuliarėti dėka savo savybių. Viešoje erdvėje  išplatinta daug informacijos apie žaliosios arbatos naudą žmogaus organizmui. Daugelis žmonių žino, jog žalioje arbatoje yra daug antioksidantų, kurie gali padėti išvengti tam tikrų ligų bei stabdo senėjimą. Tačiau nereikia pamiršti, jog arbata nėra vaistas - nė vienam iš sintetinių farmakologinių preparatų ji neprilygs nei poveikio greičiu, nei efektu. Ne gydymui, o sveikatos palaikymui ir balansui gamta sukūrė šį gėrimą. Kita priežastis, kodėl lietuviai pamėgo žaliąją arbatą – susiformavusios tradicijos. Lietuviai nuo seno mėgsta žolelių arbatą, kuri nėra fermentuota.  Žolelių gamybos procesas labai paprastas: surinktas žoleles iš pradžių vytina saulėje, vėliau džiovina. Žalioji arbata gaminama panašiu būdu. Žalioji arbata labiau artima mūsų susikurtam arbatos suvokimui ir susiformavusiam skoniui nei juodoji, rooibos, mate ar kitos.
 
Ar tikrai žalioji arbata antioksidantų kiekiu  yra vertingesnė už kitas arbatų rūšis?

Daugiausiai antioksidantų turi raudonoji Rooibos arbata. Žalioji pagal antioksidantų kiekį užima antrą vietą. Lietuviai kol kas dar neatrado Rooibos arbatos ir mažai ką apie ją žino.

Apie rooibos:

Rooibos tarsi sukurta žmonėms, linkusiems atsisakyti civilizacijos peršamo nejudrumo. Afrikietiško raudonojo krūmo šakelės ir spygliukai, natūralių flavonoidų nuspalvinti ryškiai raudona spalva, užplikyti verdančiu vandeniu virsta ryškiai raudonos spalvos gėrimu.

Kaip ir daugelis augalų, pradžioje pradėtas vartoti dėl gydomųjų savybių, Europoje Rooibos išpopuliarėjo kaip skanus sveikuolių gėrimas.

Intensyviai dirbantys raumenys netenka vandens ir mineralų. Dehidratacija ir demineralizacija – tai priežastys, dėl kurių gali atsirasti raumenų spazmai, traukimas, maudimas. Labai gerai subalansuota, gausi mineralinių medžiagų Rooibos arbata pradėta vartoti kaip raumenų skausmus ir spazmus mažinantis gėrimas. Šalta, geriama treniruotėje, ar karšta – po fizinio krūvio, ji kartu mažina ir lygiųjų raumenų spazmų sukeliamus nemalonumus – pilvo pūtimą ir raižymą, skrandžio skausmo priepuolius. Tačiau Rooibos jokiu būdu ne vaistas.

Natūraliai salsvo skonio, puikiai subalansuota, nedirginanti, nes neturi nei kofeino, nei teinų, Rooibos arbata sportuojantiems, skaičiuojantiems kalorijas ar tiesiog besirūpinantiems savo fizine būkle žmonėms gali pakeisti pramoninius izotonikus. Rooibos neturi nei kofeino, nei taninų, todėl nesutraukia gleivinių, neplečia inkstų kraujagyslių (ilgiau užsibūna organizme). Veikia raminamai, balansuoja stresų nukamuotą vegetacinę nervų sistemą.
 
Kokią arbatą labiausiai mėgsta kitų Europos šalių gyventojai?

Oficialios statistikos neturiu, bet man yra žinoma, jog Vokietijoje prieš keletą metų buvo raudonosios arbatos bumas. Dabar ypač populiarios žolelių arbatos.  Arbatoje taip pat vyrauja tam tikros mados. Šiuo metu Europoje ypač populiarios ekologiškos arbatos, tačiau, mano  nuomone, tai yra ne kas kitas, kaip marketinginis triukas pirkėjams privilioti.  Šiuo metu ekologiški produktai turi didelę paklausą, todėl visi ieško būdų, kaip savo produktus paversti ekologiškais... Arbatos augalas pats iš savęs neturi jokių E, dažiklių ir saldiklių (tiesa šių priedų dažnai pasitaiko taip vadinamose „pakelinėse“ arbatose).  Be to atliekama daug tyrimų, kuriais tikrinama ar augintojai nepiktnaudžiauja trąšomis. Tiems, kurie akcentuoja ekologišką arbatą, siūlau daugiau kalbėti apie ekologiška vandenį, nes arbatos gėrime didžiąją dalį sudaro vanduo.

Jeigu arbatos versle yra kažkokios mados, tai kas jas diktuoja?

Europoje arbatos madoms įtaką daro Vokietija. Vokiečiai specializuojasi arbatos mišinių gamyboje, be to turi labai išplėtotus uostus bei ilgametę patirtį gabenant arbatą iš Kinijos, Japonijos ir kitų šalių. Daugelis Lietuvos prekybininkų arbatas perka iš Vokietijos kompanijų, todėl natūralu, jog Vokietijoje populiarios arbatos anksčiau ar vėliau pasiekia ir mūsų šalį. Taip suformuojama tam tikra mada.

Kodėl Lietuvoje nėra populiarios kitos arbatų rūšys, pvz., baltoji arbata arba raudonoji arbata? Kodėl apie jas taip mažai žinome?

Taip yra todėl, kad prekybininkai dažniausiai reklamuoja produktų ženklą, o ne turinį. Kam reklamuoti kitus produktus, kai turime standartizuotus? Tačiau tie, kas domisi, visada randa informacijos ir apie kitas arbatos rūšis. 

Ar galima spęsti apie žmogaus charakterį pagal tai, kokią arbatą jis renkasi?

Arbata nuo seno laikoma išminties gėrimu. Ją gėrė didieji Kinų imperatoriai, vienuoliai ir filosofai meditacijų metu, siekdami išlaisvinti mintis.  Ja mėgavosi Japonų samurajai prieš sunkią kovą siekdami vidinės harmonijos ir susitelkimo.  Ilgą laiką arbata buvo prieinama tik aukščiausio sluoksnio visuomenės nariams. Arbata buvo vertinama Rusijos didikų, Anglijos karalių.  Džiugu, kad dabar arbatą gali įpirkti visi. Tačiau atsirado kita problema – rinkoje gausu nekokybiškos arbatos, labai daug klaidingos informacijos, melagingos reklamos.  Gausu gėrimu vadinamų arbata, nors arbatos ten dažnai net nebūna.  Arbatos mėgėjai (nesvarbu žaliosios, juodosios ar kt.) dažniausiai yra žmonės, kurie domisi įvairiomis pasaulio kultūromis, gyvenime ieško estetikos, mėgsta ritualus, rūpinasi savo sveikata, siekia gyvenimo kokybės.

Ar skiriasi vyrų ir moterų skonis renkantis arbatą?

Sunku pasakyti. Nesinori kurti stereotipų. Esame pastebėję, jog arbatą dažniau perka moterys nei vyrai.

Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį perkant arbatą?

Klausimas labai platus. Skirtingos arbatos rūšys vertinamos skirtingais aspektais. Viena aišku – visada geriau pirkti sveriamą arbatą nei „pakelinę“. Sveriamos arbatos kokybė yra žymiai geresnė. Pirkdamas pakelinę arbatą, žmogus nemato, kaip ji atrodo, koks jos kvapas. Jei turite namie arbatos pakelį, perkirpkite jį pusiau. Pamatysite, jog arbata labai smulki, panaši į šiukšles, rasite mažu granulių – tai aromatizatoriai ir saldikliai. Iš 2-3 gramų arbatlapių paprastai pavyksta paruošti vieną puodelį geros arbatos, tuo tarpu vienas „pakelinės“ arbatos vokelis gali nudažyti 3-5 puodelius arbatos ir daugiau. Yra daug tikrai gerų specializuotų arbatos parduotuvių, kur pardavėjos jums mielai suteiks daug informacijos ir padės išsirinkti arbatą. 
 
Apibendrinant galiu išskirti kelis bendrus požymius, kurie padės išsirinkti kokybišką arbatą:

1) Išvaizda – arbata turi būti graži. Turi būti kuo mažiau sutraiškytų lapelių. Neturi būti daug kotelių ar dulkių. Arbata turi būti vienspalvė (jei tai nėra mišinys)

2) Kvapas – arbata privalo turėti savo kvapą. Jei arbata neturi kvapo, gali būti, jog ji yra sena. Žalioji arbata dažnai turi gan intensyvų kvapą. Aukštos kokybės šviežia arbata kvepia ką tik nušienautomis pievomis.

3) Skonis - labai svarbu šviežumo skonis. Kiti skonio niuansai priklauso nuo arbatos rūšies.

Ar lietuviai moka tinkamai paruošti ir gerti arbatą?

Moka, bet tingi... Yra labai daug informacijos, kaip tinkamai ruošti arbatą. Nesunku įsiminti, jog žaliosios arbatos, ulongų ir baltosios negalima plikyti labai karštu vandeniu, tuo tarpu vaisines, juodąsias arbatas, bei rooibos plikyti galima. Dažnai kokybė aukojama vardan greito arbatos paruošimo. Ruošiant „pakelinę“ arbatą nereikia plauti sietelio, todėl sutaupoma 1-2 minutės.  Ar verta dėl to aukoti kokybę? Aš manau, kad ne. Tačiau yra daug žmonių manančių priešingai. Jų pasirinkimą reikia gerbti. Pasaulis labai sugreitėjo, visi bėga, visi skuba.

Ar tikrai arbatos skoniui turi įtakos tai, kaip ji buvo paruošta ir kaip ji yra geriama? O gal tai tik malonus ritualas ir nieko daugiau?

Net ir labai geros kokybės žaliąją arbatą užplikę verdančiu vandeniu, gausite labai kartų ir neskanų gėrimą.  Labai svarbu tinkamai paruošti arbatą. Tačiau, kaip jau minėjau, tai nėra sunku. Paruošimo būdas visada yra nurodytas ant pakuotės ar arbatos aprašymo.  Svarbu ir paros laikas, jei vakare išgersite žaliosios arbatos, gali būti sunku užmigti.

Arbatos lapeliai augdami savyje kaupia saulės energiją ir mineralus, kuriuos jiems dovanoja žemė.  Užplikius arbatlapius, visos šios medžiagos ištirpsta arbatos puodelyje. Kinai tiki, jog šio proceso metu arbatos puodelyje susiduria trys stichijos: saulė, žemė ir vanduo. Arbata nukeliavo ilga kelią, kol pasiekė jūsų puodelį.  Mėgaukitės ja neskubėdami.
 
Apklausos rezultatai


Asmeniškai TAU dietologo sudarytas valgiaraštis
​​​
Klausiame Jūsų: kokią arbatą mėgstate labiausiai?
Žaliąją arbatą;
79 (66.95 %)
Juodąją arbatą;
7 (5.93 %)
Baltąją arbatą;
6 (5.08 %)
Raudonąją arbatą;
3 (2.54 %)
Vaisinę arbatą;
10 (8.47 %)
Žolelių arbatą;
10 (8.47 %)
Nemėgstu arbatos;
3 (2.54 %)


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus