J. Nainys nebijo slėptis už stiprios moters pečių
Autorius: Ieva Mejerytė
2012-06-19 17:56:00

„Ronalas Barbaras“ – pirmoji suaugusiems skirta animacinė 3D veiksmo komedija, kino teatrų ekranuose pasirodys jau birželio 22 d. Pasitelkus gerą humoro dozę bei nenormatyvinę leksiką, filme šaipomasi iš įvairių gyvenimiškų stereotipų. Pavyzdžiui, stipri ir protinga mergina savo partneriu pasirenka ne raumeningą galiūną, o kvailoką nevėkšlą. Tokia meilės istorija susiklosto tarp TV laidų vedėjos U. Skonsmanaitės ir radijo stoties „ZIP FM“ laidos „Radistai“ vedėjo J. Nainio įgarsintų herojų.


„Mano herojus yra lūzeris, labai minkštas ir geras. Iš dalies jis primena mane, nes aš taip pat nesu kažkoks raumenų kalnas ir baisus mušeika, kuris eitų ir daužytų visiems galvas. Ta pora, kuri užsimezgė filme tarp skystablauzdžio ir protingos gražuolės – netikėta, bet labai faina. Skirtingi tipažai, bet, kaip sakoma, traukia minusas pliusą. Mano mergina taip pat panaši į U. Skonsmanaitės heroję Zandrą – stipri ir griežtoka. Man patinka, kai buityje vadovauja moteris, o man lieka kitos sritys,“ – savo ir U. Skonsmanaitės herojų meilės istoriją vertina J. Nainys.


J. Nainio kolega R. Mackevičius mano, kad Jonui herojus parinktas labai taikliai: „Jonui tinka tas personažas, toks mažas silpnas nevykęs blondinas, tik Jonas plaukus dažo. Bet šiaip morališkai labai stiprus vyras yra, dabar gavo medalį fitneso čempionate, taigi gal čia šitas Rolanas Barbarietis jį ir įkvėpė. Bet jo personažas labai fainas, juokingas ir labai Jonui tinka.“


Pats R. Mackevičius filme įkūnijo barbarų genties paėmimui į nelaisvę vadovaujantį Generolą, kuris nesibodi demonstruoti savo raumenų bei nuožmaus būdo. „Mes su savo herojumi labai panašūs, tiek raumenų apimtimi, tiek charakteriu – aš toks pats bjaurus. Generolo apranga man irgi priimtina, nesu koks PETA organizacijos narys, tad nešioti kailius bei odinius stringus pats irgi galėčiau,“ – įspūdžiais apie savo herojų pasidalino R. Mackevičius.


Abu „radistai“ liko maloniai nustebinti danų gamybos filmo kokybe, o ypač europiečiams gerai suprantamais pokštais bei herojų dialoguose drąsiai besiliejančia nenormatyvine leksika. R. Mackevičius teigia, kad šis filmas – tai ryškus progresas europietiškų animacinių filmukų istorijoje: „Į filmo premjerą ketinu eiti su savo mama, noriu, kad ji išsižiojusi pažiūrėtų, koks progresas įvyko: nuo tokio filmuko kaip lenkiškas „Liolekas ir Bolekas“ iki tokio faino, švelniai necenzūrinio animacinio filmo suaugusiems 3D formate.“