• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Geriausias diržas - meduolis

Autorius: Virginija Grigaliūnienė, respublika.lt
2009-06-23 08:00:00

Geriausias diržas - meduolis
Jupiterimages nuotr.

Dorai užauginti vaikai - paguoda senatvėje. Tuo tiki tėvai, kuriantys savo atžaloms laimingą vaikystę. Tačiau realus gyvenimas toli gražu ne visada sutampa su lūkesčiais. Dalis jaunų žmonių šiandien net nežino, ką reiškia žodis pareiga. Tačiau puikiai išmano savo teises. Tai karta, išaugusi be diržo.

Auga išlaikytinių karta

Už vieną muštą tris nemuštus duoda. Ar šia senolių išmintimi vadovautis šiuolaikiniams tėvams? Sunku rasti atsakymą į šį klausimą. Vieni tvirtina, kad tik diržo baimė vaiką padaro žmogumi. Tačiau daug manančiųjų, kad žiaurumu vaiko neišauklėsi.

Kaunietė Severina turi du sūnus. Abu jau suaugę. Vienas - vaikas kaip vaikas. O jaunėlis - niekam tikęs. “Šitas ir tėvą pirma laiko nuvarė į kapus”, - šluostosi ašaras pražilusi moteris.

Severina ir jos vyras - tremtiniai, šeimą sukūrė grįžę į Lietuvą. Gyveno sunkiai, bendrabutyje.

“Pirmagimio paauglystėje, žinoma, buvo visko, - prisimena Severina. - Bet “ožiai” kaipmat išgaruodavo, vos tėvas paimdavo diržiuką. Prisimenu, kartą, kai sūnus praganė dviratį, tėvas taip jį išvanojo, kad visas užpakalis buvo raudonas. Tada visam gyvenimui atsižegnojome mušimo. Antrąjį sūnų auklėjome vien gražiuoju. Lepūnėlis pradėjo meluoti, vagiliauti, atsikalbinėti, bėgti iš pamokų. Ir vėl mudu su tėvu - vaikeli, negražu taip... Tam - lyg žirniai nuo sienos. Toliau - nepilnamečių inspekcija, kalėjimas. Kartą išpirkome - įkliuvo antrą. Tėvas mirė nuo infarkto, man sutriko nervai. Vyresnėlis - puikus vyras ir savo vaikų tėvas, o jaunesnysis kvailioja iki šiol. Girtauja, nežinia kur trankosi. Va ir netikėk, kad diržas - geriausia auklėjimo priemonė. Gaila, kad jaunėlis jo neparagavo - gal žmogus būtų išaugęs.”

Savo bėdas “Vakaro žinioms” atvirai papasakojusi Severina dabar jau neabejoja, kad liberalus auklėjimas sugadino ir jos pačios, ir jaunesniojo sūnaus gyvenimą.

Tokių nelaimingų šeimų Lietuvoje ne viena ir ne kelios. Daugybė vidurinės kartos tėvų šiandien gali tik apgailestauti išauginę vaikų išlaikytinių būrį. Patys auklėti griežtai, jie nėrėsi iš kailio, kad jų atžalų vaikystė būtų šviesi, soti, viskuo aprūpinta. Rezultatas: šiuolaikinis jaunimas puikiai žino, kokios yra jo teisės, bet ne pareigos.

Kad diržas, t. y. bausmė, yra vienintelė auklėjimo priemonė - jokiu būdu ne taisyklė. Tačiau ne visada ir geras žodis veiksmingas.

Klysta pinigų davėjai

Diržo klausimas neseniai buvo iškilęs ir Seime. Išsiskyrus nuomonėms, pakvipo skandalu.

Svarstant, kad reikia įstatymu uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus, vienas seimūnas išrėžė maždaug taip: “Reikia vaikus mušti, nes užaugę jie mus užmuš.” Posėdyje dalyvavę vaikų organizacijų atstovai pakraupo nuo tokių žodžių ir pasiūlė darbą šia linkme pradėti nuo pačių seimūnų auklėjimo.

“Vėliau niekas neprisipažino, kas taip pasakė, - “Vakaro žinioms” prisiekinėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuriame vyko diskusija, pirmininkas Stasys Šedbaras. - Manau, tik juokais tokia frazė žmogui išsprūdo. Kaip tautos folkloras. Aš pats esu prieš fizines bausmes.”

S.Šedbaras vaikystėje yra gavęs į kailį nuo tėvų, už ausies kepštelėjęs ir savo dabar jau suaugusiems sūnums. “Bet dukters niekada nemušiau, - tikino jis. - Visi vaikai išaugo vienodai geri. Reikia ieškoti kito būdo - ne žiaurumu vaiką auklėti. Tėvai vaikui turi būti autoritetas, draugai, o ne vien pinigų davėjai. Bus bendravimas, susikalbėjimas - jokių bausmių nereikės.”

Teisės į kaprizus nėra

“Nėra taip, kad vaikai tik teises turi, o ne pareigas, - aiškino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. - Mūsų įstaiga yra parengusi daug įstatymų, nuostatų rinkinių, ko mokytojai turi reikalauti iš vaikų, kokia vaikų atsakomybė, pareigos. Blogai, jei vaiko teisės suvokiamos tik kaip jo kaprizų tenkinimas. Vaikas turi teisę į gerovės užtikrinimą - mokslą, sveikatos apsaugą, saugumą, bet ne į nepamatuotus lūkesčius. Tą turi akcentuoti ir tėvai, ir darželių auklėtojai, ir mokytojai.”

Pasak kontrolierės, vaiką reikia tinkamai auklėti nuo mažų dienų: skiepyti pagarbą vyresniems, mokyti mandagumo, doro elgesio. Rodyti vaikui gerą pavyzdį.

“Kaip tėvai elgiasi, taip elgiasi ir jų vaikai, - pabrėžė ji. - Jeigu tėvai tinkamai vaiką auklės, nebus už ką jo bausti.”

VŽ Info

1048 - Tiek vaikų smurtą patyrė 2008 m.

1778 - Tiek smurtavimo atvejų prieš vaikus užfiksuota 2007 m.

10-14 - Tokio amžiaus vaikai dažniausiai patiria smurtą

Iš patirtų smurto atvejų sudarė:

56 proc. fizinis smurtas
33 proc. psichologinis
11 proc. seksualinis

Šaltinis: savivaldybių duomenys

Bausti negalima pasigailėti

Rūta Osipavičiūtė - Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė:

Šiame kalambūre nedvejodama kablelį dėčiau po “negalima”. Nes bet kokios bausmės vaikui prie gero nepriveda, tik išauga į dar didesnes problemas.

Smurtas gimdo tik smurtą, agresija - dar didesnę agresiją. Tėvams ir pedagogams reikia apsiginkluoti kantrybe ir bandyti su vaiku kalbėtis gražiuoju.

Geriausiai vaiką auklėja geri pavyzdžiai šeimoje.

Bėdos turime ne tik su socialiai apleistais vaikais, bet ir su tais, kurie šeimose tarsi iškelti ant pjedestalo, yra savotiški lyderiai, vadovauja net tėvams.

Niekam ne paslaptis, kad šalies mokyklų pedagogai su kai kuriais vaikais sunkiai randa bendrą kalbą. Šie tik žino, kokios jų teisės, bet ne pareigos. Kodėl taip yra?

Vaikas privalo išmanyti ir savo teises, ir pareigas. Ir jų laikytis. Ateidami į mokyklą vaikai pasirašo sutartį, pagal kurią įsipareigoja pavyzdingai elgtis. Deja, ne visi taip elgiasi. Dažniausiai vaikai suįžūlėja, kai pajunta, kad mokytojai į  jų išsišokimus nekreipia dėmesio.

Kaip vaiką paveikti, jei gražus žodis nepadeda, o bausmės - draudžiamos ir netgi žalingos?

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas būtent taip elgiasi. Ir bendromis jėgomis bandyti jas šalinti. Sutinku, kad reikia turėti milžinišką kantrybę, didžiulę toleranciją, tačiau kitų būdų spręsti tokias problemas kol kas nematau.

Tėvai turi mokyti vaikus taisyklių

Olegas LAPINAS - Psichoterapeutas:

Didžiausia bėda - tėvų ir vaikų nesusikalbėjimas, nesupratimas vieni kitų. Tėvai, augindami vaikus, privalo mokyti juos tam tikrų taisyklių. Jeigu vaikas nemoka tų taisyklių - tėvai turi kuo skubiau vaikui jas išaiškinti. Jeigu taisykles moka ir vis tiek jas pažeidinėja, vadinasi, vaikas pats provokuoja bausmę.

Kartais pats vaikas sunkiai paaiškina, kodėl elgiasi būtent taip. Galbūt jis tokiu būdu reikalauja sau daugiau artimųjų dėmesio, galbūt aiškinasi tėvų kantrybės ribas, o gal protestuoja prieš tėvų tarpusavio nesutarimus.

Reikia stengtis vaiką suprasti, aiškintis nusikaltusio vaiko elgesio priežastis ir jas šalinti, o ne imtis impulsyvių veiksmų. Jeigu vaikui ką nors iškrėtus tėvai griebiasi diržo ar taiko kitokias fizines bausmes, parodo savo bejėgiškumą. Mušdami vaiką tėvai laikinai pasijunta stiprūs, turį galią, jėgą. Tačiau vaiką tas veikia itin neigiamai. Štai koks yra smurto poveikis. O kad gavę mušti vaikai, tėvų tvirtinimu, užaugę būna geresni, pavadinčiau tai tik savo kaltės pripažinimu ir bandymu dėl tokių poelgių save pateisinti.

Tėvai vaikams savo elgesiu turi rodyti pavyzdį. Nes ką daro, kaip elgiasi tėvai, tą darys ir vaikai.
 
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus