Vaikas ir televizorius  2 

Ar pavyks įtikinti vaiką, kad žiūrėti televizorių – neįdomu? Vargu. Tačiau galima padaryti bent jau taip, kad laikas, praleistas prie televizoriaus, nebūtų iššvaistytas veltui.

Svarbiausia – nuolat kontroliuokite 2 dalykus: tai, kokias programas vaikas žiūri, ir tai, kiek laiko jis praleidžia prie televizoriaus ekrano. Ir nepamirškite: televizorius – ne auklė, užimanti vaiką kol jūs neturite laiko, o priemonė, leidžianti išvysti ir sužinoti daugybę įdomių ir naudingų dalykų. Be abejo, jeigu ją naudosite išmintingai.

Leiskite vaikui pasirinkti. Ne iš visos televizijos programos, o iš laidų ir filmų, kuriuos pažymėjote jūs. Iš anksto sutarkite, kiek laiko per dieną jis galės žiūrėti televizorių, ir atitinkamai parinkite ne ilgiau trunkančių laidų bei filmų. Kol vaikas neišmoks taip sąmoningai atsirinkti pats, teks viską kontroliuoti jums.

Uždraustas vaisius. Ne paslaptis: jis vilioja. Tad jei tik pamėginsite vaikui uždrausti, pavyzdžiui, kovinius veiksmo filmus – būkite tikra, jis būtinai juos pasižiūrės. Todėl geriausia išeitis – atsisėsti greta, žiūrėti kartu su vaiku ir drauge aptarti tuos epizodus, kurie, manote, verti atskiro dėmesio. Tokie filmai gali tapti puikia pažintine priemone aiškinantis, kas yra gerai ir kas – blogai, kiek vardan gėrio galima nusižengti taisyklėms ir pan.

Mokykite galvoti savo galva. Nepirškite savo nuomonės, padrąsinkite vaikus, kad jie analizuotų, aptartų tai, ką matė ekrane, pateiktų savų interpretacijų.

Kritiškas žvilgsnis. Žiūrėdami filmą ar laidą drauge su vaiku nesidrovėkite reikšti kritinės nuomonės: kas jums atrodo nepriimtina, kuo reali, o kuo – visai neįtikėtina viena ar kita situacija, ypač smagu abiem drauge paieškoti filmavimo liapsusų, kai toje pačioje scenoje staiga pasikeičia aktoriaus šukuosena ar patiekalas jo lėkštėje.  Taip jūs pamokysite vaiką patį kritiškai vertinti ir nepriimti už gryną pinigą visko, ką jis regi ekrane.

2 psl.