• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Ką mes žinome apie maisto priedus?

Autorius: Mama.lt
2011-03-28 13:00:00

Ką mes žinome apie maisto priedus?
123rf.com

Faktai ir tik faktai be panikos – tik taip atskleidžiama tiesa!

Atėję į parduotuvę stengiamės rinktis kokybiškus, dailiai atrodančius produktus. Juk niekas nenorės pirkti pilkos dešros arba pavandenijusių ledų. Kiekvienas pirkėjas trokšta, kad produktai būtų švieži, aromatingi, malonaus skonio. Ir čia gamintojams į pagalbą atskuba... maisto priedai.

Kam jie reikalingi?

• Maisto priedai pagerina maisto produktų išvaizdą, aromatą, skonį (tai aromatinės medžiagos, skonio stiprikliai, maisto dažai).

• Prailgina produkto galiojimo laiką (konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos).

• Padidina produkto maistingumą (vitaminai, mineralinės medžiagos).

• Kai kurie priedai būtini gamybiniame procese (emulgatoriai, stabilizatoriai).

• Maisto produktų priedai leidžia išlaikyti norimą produkto konsistenciją (tirštikliai, drėgmės reguliatoriai).

Šį kartą pakalbėkime apie labiausiai paplitusius maisto priedus.

Taigi, visų pirma – konservantai. Kad produktas negestų ir ilgiau išliktų šviežias, jis konservuojamas, Juk sugedęs jis bus ne tik netinkamas vartoti, bet netgi pavojingas sveikatai. Konservantai saugo mus nuo apsinuodijimo maistu, stabdo pelėsio ir mikroorganizmų augimą, užkerta kelią mikroorganizmų išskiriamiems nuodams, pavyzdžiui, aflatoksinui, rastis.

Benzono rūgštis ir jos druskos (benzoatai) – konservantai, kurių esama beveik visuose konstervuotuose produktuose, parduodamuose plastikinėje pakuotėje. Pavyzdžiui, silkėse, vaisvandeniuose, įvairiuose gėrimuose. Jis pavojingas žmonėms, kurie alergiški salicilo rūgščiai, taip pat sergantiems bronchine astma.

Sorbino rūgštis. Dažniausiai jos dedama į konservuotus produktus, taip pat randama tortuose, kepiniuose. Laikoma vienu iš saugiausių priedų ir itin efektyviu konservantu.

Natrio nitritas. Stiprina produkto dažų spalvą ir tuo pačiu yra konservantas. Šios medžiagos dedama į rūkytos mėsos gaminius, dešras. Natrio nitritas natūralią mėsos spalvą išsaugo daug ilgiau. Beje, ši druska stabdo botulizmo sporų dauginimąsi dešros konservuose. Būtent apsinuodijus dešra buvo pirmą kartą identifikuotas botulizmas. Tačiau pats natrio nitritas ypatingai toksiškas. Jo kiekis maiste griežtai ribojamas.

Vienas iš būdų nedėti konservantų į maistą ir ilgiau išsaugoti jį šviežią – vakuuminis įpakavimas ir apdorojimas paprasčiausia druska, kuri, beje, taip pat yra konservantas. Tas pats pasakytina ir apie actą: vienur jis – prieskonis, kitur – konservantas.

Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Jos suriša deguonies molekules ir taip užkerta kelią rūgimui. Šių medžiagų dažniausiai dedama į aliejų, bulvių traškučius, šaltai rūkytas dešras. Šioms medžiagoms priskiriama askorbo rūgštis (vitaminas C), citrinos rūgštis, tokoferolis (vitaminas E), pieno rūgštis, lecitinas. Šios medžiagos natūralios ir nekenksmingos. Deja, to negalima pasakyti apie sulfitą. Jo dedama į vyną, džiovintus vaisius (prie pastarųjų paprastai nebūna atskirai pažymėtas).

Tiabendazolis, difenilas, ortofenolis. Plonučiu šių medžiagų sluoksniu padengiami bananai ir citrusiniai vaisiai. Į vašką panašus apvalkalas saugo juos nuo gedimo. Taigi prieš vartojimą rūpestingai nuplaukite vaisius!

Vitaminai ir mineralai. Jų dedama į vaikams skirtus produktus: sultis, pieno produktus, pusryčių dribsnius, kai kuriuos mėsos gaminius. Šie priedai padeda praturtinti maistingomis medžiagomis tuos produktus, kuriuose gamybos procese beveik nebeliko maistingųjų medžiagų.

Emulgatoriai ir stabilizatoriai. Be jų mes nevalgytume ledų, majonezo. Šie produktai paprasčiausiai išsisluoksniuotų. Pavyzdžiui, puikus natūralus emulgatorius lecitinas. Jo itin daug kiaušinio trynyje. Štai kodėl namų sąlygomis pagamintas majonezas neišsisluoksniuoja, o visas cholesterinas, esantis kiaušiniuose, organizmo nėra pilnai pasisavinamas.

Modifikuotas krakmolas, pektinas, agaras, želatina. Šie maisto priedai vadinami tirštikliais. Tai puiki balastinė medžiaga, kurios organizmas nevirškina ir visą pašalina iš organizmo. Norėtųsi išskirti agarą, kuris gaunamas iš jūros augalų. Ši medžiaga paspartina toksinų šalinimą iš organizmo. Taigi agaro pagrindu pagaminta želė ir marmeladas – net labai naudingi tiek mūsų, tiek mažųjų organizmui (tiesa, patiekaluose turėtų būti tik natūralūs dažikliai).

Glicerinas ir sorbitas. Reguliuoja produktų drėgnumą. Puikiai sugeria drėgmę iš oro, todėl su jais pagaminti duonos gaminiai, pyragai ilgai nesudžiūva.

Ir tai – tik dažniausiai pasitaikantys maisto priedai. Iš tikrųjų jų yra kur kas daugiau. Bet, kaip matote, vieni iš jų gali būti net visai pageidautini ir naudingi, o kiti – toli gražu.

Deja, išvengti maisto priedų galima tik visiškai perėjus prie namuose pagamintų produktų, kas mūsų sparčiame gyvenime sunkiai įsivaizduojama. Tačiau pažiūrėti, kad ant mūsų ir mūsų vaikų stalo atsidurtų tik geresnieji priedai – vis dar įmanoma.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus