5 mitai apie depresiją

1. Rudenėjant melancholija užpuola tiktai silpnus, nuolat verkšlenančius žmones.

Psichiatrijos profesorius Michael Vinogradov sako, kad žmonių, visiškai nelinkusių į depresiją, yra apytiksliai tik 5 - 7 proc. visų gyventojų. Tokie laimingieji psichiatrijoje vadinami "saulėtomis būtybėmis". Deja, visus kitus retkarčiais užplūsta melancholija bei liūdesys. Rudenėjant atsiranda psichologinis diskomfortas, be jokios konkrečios priežasties blogai jaustis gali įvairūs žmonės:
- ganėtinai sveiki žmonės, bet linkę į nuotaikų svyravimą, jautrios prigimties. Retkarčiais jiems padidėja jautrumas, viskas krenta iš rankų, atsiranda galvos skausmai, tampa irzlesni. Tokių žmonių yra apie 20 proc.;
- žmonės su silpnesne nervų sistema. Jiems sutrinka vidaus organų nervinis reĀ¬guĀ¬liavimas, susergama vegetacine nervų sistemos distonija, kuri siejama su depresija. Tokie žmonės sudaro maždaug 15 proc.;
- žmonių grupė, patiriančių depresiją dėl hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, nėštumo ar menopauzės periodu.

2. Depresiją sukelia patirtas stresas ar šokas.

Daug kas priklauso nuo žmogaus psichologinės būklės. Didelė įtampa ir šokas gali sukelti depresiją, bet būna ir priešingų atvejų, kai stresas nuveja depresiją. Dažnai depresija yra susikaupusių neigiamų nuoskaudų pasekmė. Kartais, kad išsiaiškinti ligos priežastys, psichologas turi išanalizuoti keletą pastarųjų paciento gyvenimo metų.

Kai kurie žmonės gali sirgti maskuojamąja depresija. Ji pavojinga tuo, kad ne visada lengva ją nustatyti. Cholerikams dažniausiai depresija slepiasi po širdies ir kraujagyslių ligomis, dvylikapirštės žarnos opa, urologinėmis problemomis. Melancholikai, sirgdami maskuojamąja depresija, gali skųstis skrandžio opa, atsiradusiais neurodermitais ir pan. Sangvinikai ir flegmatikai rečiau serga ligomis, sukeltomis nervinės įtampos.

2 psl. ​​​