• Meilė ir seksas
  • Grožis ir stilius
  • Sveikata ir dieta
  • Nėštumas ir vaikai
  • Namai ir maistas
  • Gyvenimo būdas
  • Žvaigždės
  • Pramogos
  • Naujienos
  • Konkursai

Rūta Lukoševičiūtė: “Nebūna taip, kad visos durys užsidaro”

Autorius: Evelina Machova, lsveikata.lt
2010-03-15 14:00:00

Rūta Lukoševičiūtė: “Nebūna taip, kad visos durys užsidaro”
lsveikata.lt
Rūta Lukoševičiutė (34) kartu su mylimuoju sūpuojanti mėnesio ir trijų savaičių mažylę sako, kad dabar jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. “Yra dalykų, kurių gyvenime nesitiki. Auginant vaiką reikia būti labai stipriam. Gerai, kad man 34, o ne 24-eri. Nors antra vertus, daugelis sako, kad kuo jaunesnė mama, tuo mažiau nerviniesi. O kai esi vyresnė dėl visko labiau išgyveni”, - sako optimizmu trykštanti atlikėja, dainininkė, rašytoja.

- Minėjai, kad susilaukus dukters gyvenimas visiškai pasikeitė...

- Viskas apsivertė aukštyn kojom tik pastojus. Visų pirma prasidėjo lizdo ruošimo sindromas: sutvarkiau tai, kas ilgai laukė savo eilės, bet vis nebuvo laiko. Ant sienų buvo sukabinti paveikslai, sutvarkyta elektra. Namuose net televizorius atsirado, be kurio iki tol gyvenau kelerius metus. Beje, nėštumui einant į pabaigą jis labai pravertė, kad neatsilikčiau nuo aplink vykstančių įvykių.
Tiesa, visuomet maniau, kad pastojusi kursiu ir kursiu. Nieko panašaus. Matyt, todėl, kad visą energiją atiduodavau tvarkymuisi.
Dabar jaučiuosi puikiai. Jei kas nors paskambina ir sako - reikia teksto, galiu net tą pačią minutę sėsti ir parašyti. Anksčiau buvo visai kitaip. Atrasdavau tūkstantį priežasčių, kodėl vieno ar kito dalyko negaliu daryti.
 
- Kas buvo sunkiausia?

- Kai esi nėščia, ypač paskutiniaisiais mėnesiais, praktiškai visais atvejais esi priklausomas nuo kitų žmonių. Net elementariose kasdienėse situacijose,tarkim, batų užsirišimas. Padaryti tai pačiai labai sunku. Galvodavau - velnias kokia nesąmonė.
 
- Dažnai nėštumo metu pasikeičia mityba. Ar teko ko nors atsisakyti, o gal, atvirkščiai, kilo noras valgyti tai, ko seniau net nemėgote?

- Prieš pastodama gerdavau be proto daug kavos. Penki puodeliai per dieną man buvo normalu. Kaip šiandien pamenu, dar pačioje nėštumo pradžioje dirbau studijoje ir pagalvojau: “Išgeriu paskutinį puodelį kavos, beje, tai buvo trečias iš eilės, ir jau kibsiu į darbus... Vien nuo tos minties man pasidarė taip bloga, kad nuo tada kavą gerdavau tik iš ryto. Ir užtekdavo. Ir dabar taip išliko, bet rytinis puodelis - būtinas.
Agurkėlius mėgdavau visą laiką ir nėštumas su tuo neturėjo nieko bendra. Mitybos poreikiai nepasikeitė, išskyrus vieną... Vasarą maždaug du mėnesius negalėjau atsilaikyti prieš “Coca Cola”. Maniau: “Dieve tu mano, mano vaikas bus kokokolinis”. Per dieną išgerdavau po du tris mažus buteliukus. Bendradarbiai iš manęs net juokdavosi. Pamenu, kai kolegė ruošėsi atostogauti, ją turėjo pakeisti kitas bičiulis. Jos išsakyta užduotis buvo neleisti man išgerti daugiau nei du šio gėrimo buteliukus per dieną.
 
- Sunkmečiu Seimas griebiasi įvairiausių būdų biudžetui lopyti. Vienas jų - apkarpyti lėšas išėjusioms motinystės atostogų moterims. Kaip tai vertinate?

- Pasiūlyčiau Seimo nariams atsidurti mūsų vietoje ir gauti ne šimtą procentų motinystės pašalpos, o trisdešimt. Ir tegul pagyvena, pasižiūri, ar tai įmanoma. Jie visuomet priima sprendimus pagal vieną standartą. Žiūri į tuos atvejus, kai mamos tikrai specialiai pasididino atlyginimus ir gavo didžiules išmokas. Nemanau, kad tai gerai. Bet reikia visada žiūrėti plačiau. Juk yra daug tokių, kurios dirbo pagal autorines sutartis. Ir ką joms daryti? Tiesą sakant, aš pati net nežinau, kiek gausiu.
Manau, kad turėtų išskirti mamas, dirbančias pagal autorines sutartis, ir joms leisti bent kiek dirbti.
Tuo labiau ir ta krizė vis viena praeis. Na, kur ji dar dėsis. Aš net nežinau, ar ji iš tikrųjų buvo. Tik tiek, kad visi apie ją kalbėjo. Juk pažiūrėkit žmonės atranda pinigų ir į parduotuvę nueiti, ir prisipirkti įvairiausių dalykų. Jei būtų krizė, Akropolyje žmonių nė su žiburiu nerastum.
 
- Svarstote galimybę grįžti į darbus?

- Planų yra visokių. Man daug kas sakė, kad kai išvažiuosiu į darbą, vis galvosiu, ar dukrytei nieko neatsitiko, ar visko užtenka. Turiu prisipažinti, kad išlėkusi į darbą buvau šešioms valandoms. Ir nieko. Gal dėl to, kad mažoji liko su tėčiu. Aišku, kelis kartus pagalvojau, ar pienuko užtenka, bet kaip išprotėjusi tikrai nesiveržiau namo. Labai džiaugiuosi, kad sugebu daryti daugiau nei vieną darbą. Dabar išgyvena tie, kurie turi daugiau talentų. Veiklos reikia ieškotis patiems, o ne sėdėti ir galvoti, koks aš esu nelaimingas, o kažkokie “popsistai” labiau populiarūs. Kas ieško, tas randa. Nebūna taip, kad visos durys užsidaro.
 
- Iš kur semiatės tiek optimizmo?

- Optimizmas, matyt, paveldėtas. Genai tokie. Tėtė mano labai linksmas, seneliai ir mama. Aišku, būna minučių, kai liūdi - negali gi visuomet būti linksmas. Jei visą laiką juoktumeisi, daugelis turbūt manytų, kad su tavim kažkas negerai.
 
- Kelis kartus dalyvavote “Eurovizijos” atrankose. Kaip vertini šiemetinius pasirodymus bei, žinoma, nugalėtojus?

- Šiemet maniau, kad tikrai laimės Aistė Pilvelytė. Bet, deja. O “Inculto”... nežinau, ar Europą užkariausime blizgančiais šortukais. Man jų pasirodymas kelia šiek tiek asociacijų su “LT United”. Bet labiausiai mane džiugina, kad atsiranda jaunų dainininkų, kurie išlenda iš niekur ir parodo labai aukštą lygį. Pavyzdžiui, Evelina Sašenko arba grupė „Eden“. Muzikine prasme kartelė kilstelėta.
 


Rušiavimas:

Rašyti komentarą:

Vardas*
El. paštas
Komentaras*
* žymi privalomus laukus